Trombocitopenija, nepatikslinta

Anatomija

Trombocitopenija, nepatikslinta, yra būklė, kuri tiesiogiai susijusi su kraujo krešėjimo sistema. Pagrindinis pažeidžiamas elementas yra trombocitai, kurie yra maži kraujo ląstelės, atsakingos už krešėjimą. Trombocitų gamyba vyksta kaulų čiulpuose, o jų naikinimas daugiausiai vyksta blužnyje ir kepenyse. Dėl sumažėjusio trombocitų kiekio organizme gali sutrikti normali hemostazė, todėl didėja kraujavimo rizika. Trombocitopenija gali turėti įtakos ir kitoms kraujo ląstelėms, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas trombocitams, nes jų trūkumas gali sukelti rimtų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Trombocitopenija, nepatikslinta, apibrėžiama kaip trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje, kai jis yra mažesnis nei normalus lygis. Normalus trombocitų skaičius suaugusiems asmenims paprastai svyruoja nuo 150 000 iki 450 000 trombocitų mikrolitre kraujo. Trombocitopenija gali būti lengva, vidutinė ar sunki, priklausomai nuo trombocitų kiekio sumažėjimo. Ši liga yra svarbi dėl savo potencialiai pavojingų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, kuris gali būti gyvybei pavojingas. Trombocitopenija gali būti pirminė, atsirandanti dėl kaulų čiulpų sutrikimų, arba antrinė, atsirandanti dėl kitų ligų ar vaistų poveikio.

Ligos priežastis

Pagrindinės trombocitopenijos priežastys gali būti įvairios. Jos gali apimti kaulų čiulpų ligas, tokias kaip leukemija ar aplastinė anemija, autoimunines ligas, tokias kaip sisteminė raudonoji vilkligė, infekcijas (pvz., virusines infekcijas), vaistus, kurie slopina trombocitų gamybą arba didina jų naikinimą (pvz., heparinas), ir genetinius sutrikimus. Be to, kitos priežastys gali būti alkoholizmas, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas, taip pat tam tikros onkologinės ligos.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau serga trombocitopenija dėl su amžiumi susijusių pokyčių organizme.
• Moterų lytis: moterys, ypač nėštumo metu, gali būti labiau linkusios į trombocitopeniją.
• Genetiniai veiksniai: šeiminė anamnezė, susijusi su trombocitų sutrikimais.
• Infekcijos: tam tikros virusinės infekcijos, tokios kaip hepatitas ar ŽIV, gali padidinti trombocitopenijos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti lengvą kraujavimą, pavyzdžiui, nosies ar dantenų kraujavimą, taip pat mėlynes, kurios gali atsirasti be aiškios priežasties. Sunki trombocitopenija gali sukelti rimtesnius simptomus, tokius kaip vidiniai kraujavimai, kurie gali pasireikšti pilvo skausmu, juodomis išmatomis arba krauju šlapime. Kai kuriais atvejais pacientai gali jausti nuovargį, silpnumą ar dusulį dėl kraujo netekimo.

Diagnostika

Trombocitopenijos diagnozė apima kraujo tyrimus, kurie nustato trombocitų kiekį kraujyje. Paprastai atliekamas pilnas kraujo tyrimas, kuris leidžia įvertinti ne tik trombocitų, bet ir kitų kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų) skaičių. Jei trombocitų kiekis yra sumažėjęs, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kaulų čiulpų biopsija, siekiant nustatyti ligos priežastį. Taip pat gali būti atliekami imunologiniai tyrimai, kad būtų galima patikrinti, ar nėra autoimuninių procesų.

Gydymas

Trombocitopenijos gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Lengvos formos atveju gali būti rekomenduojama stebėti pacientą, o sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo vaistais, kurie slopina imuninę sistemą arba padidina trombocitų gamybą. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas trombocitų perpylimas. Jei trombocitopenija yra antrinė, svarbu gydyti pirminę ligą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip tinkama mityba ir alkoholio vartojimo apribojimas. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir naujus imunoterapinius metodus, kurie gali padėti pacientams, sergantiems sunkia trombocitopenija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas