Trombocitopeninės purpuros sindromas

Anatomija

Trombocitopeninės purpuros sindromas yra liga, susijusi su kraujo krešėjimo sistema, ypač trombocitais. Trombocitai, arba kraujo plokštelės, yra mažos ląstelės, kurios atsakingos už kraujo krešėjimą ir žaizdų gydymą. Ši liga paveikia kraujo formavimosi procesus kaulų čiulpuose, kur gaminami trombocitai. Dėl šios ligos sumažėja trombocitų skaičius kraujyje, kas gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant kraujavimus ir hematomas. Taip pat gali būti paveikti imuniniai procesai, nes sindromas dažnai susijęs su autoimuninėmis reakcijomis, kuriose organizmo imuninė sistema puola savo pačių trombocitus.

Ligos aprašymas

Trombocitopeninės purpuros sindromas yra būklė, kurią apibūdina mažas trombocitų skaičius ir tendencija kraujuoti. Tai gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip mėlynės, kraujavimas iš nosies, dantenų kraujavimas ar net vidaus organų kraujavimas. Liga gali būti idiopatinė, tai yra, neturinti aiškios priežasties, arba antrinė, atsirandanti dėl kitų ligų ar medikamentų poveikio. Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sunkus kraujavimas, kuris gali būti gyvybei pavojingas.

Ligos priežastis

Pagrindinės trombocitopeninės purpuros sindromo priežastys gali būti skirstomos į dvi kategorijas: pirminės ir antrinės. Pirminės priežastys dažnai apima autoimunines ligas, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola trombocitus. Antrinės priežastys gali būti susijusios su infekcijomis, tokiomis kaip virusinės infekcijos (pvz., hepatitas, ŽIV), vaistais, kurie slopina trombocitų gamybą, arba kitomis ligomis, pavyzdžiui, leukemija. Be to, genetiniai veiksniai gali turėti įtakos ligos atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, gali padidinti trombocitopeninės purpuros sindromo riziką, nes imuninė sistema gali užpulti trombocitus.
• Virusinės infekcijos, ypač tos, kurios veikia kraujo ląsteles, gali sukelti trombocitų sumažėjimą.
• Tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai, gali sukelti trombocitų sumažėjimą.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali nulemti organizmo polinkį į autoimunines reakcijas, gali būti susiję su ligos vystymusi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima mėlynes, kurios atsiranda net ir nedidelio smūgio metu, kraujavimą iš nosies, dantenų kraujavimą, taip pat gali pasireikšti odos bėrimai, kurie primena purpurą. Kai kuriais atvejais liga gali sukelti sunkų vidaus organų kraujavimą, kuris yra gyvybei pavojingas.

Diagnostika

Diagnostika apima kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas trombocitų skaičius, taip pat atliekami kiti tyrimai, siekiant išsiaiškinti ligos priežastį. Gali būti atliekami ir specialūs tyrimai, skirti nustatyti autoimunines reakcijas, pavyzdžiui, antikūnų testai. Taip pat gali būti taikomi vaizdiniai tyrimai, kad būtų įvertinta galimų kraujavimų būklė organizme.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojama stebėti paciento būklę, o sunkiems atvejams gali prireikti vaistų, kurie slopina imuninę sistemą, pvz., kortikosteroidų. Taip pat gali būti taikomas trombocitų perpylimas, jei kraujavimas yra sunkus. Naujausios terapijos galimybės apima monokloninius antikūnus, kurie gali padėti sumažinti autoimunines reakcijas. Be to, pacientams gali būti pasiūlyta keisti gyvenimo būdą, siekiant sumažinti kraujavimo riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas