Tuberkuliozinė periferinė limfadenopatija

Anatomija

Tuberkuliozinė periferinė limfadenopatija yra liga, kuri veikia limfinę sistemą, ypač periferinius limfmazgius. Ši liga dažniausiai pasireiškia kaklo, pažastų ar kirkšnies srityse, kur limfmazgiai yra labiausiai išsivystę. Limfinė sistema yra esminė organizmo imuninės sistemos dalis, padedanti kovoti su infekcijomis ir ligomis. Tuberkuliozės sukėlėjai, Mycobacterium tuberculosis, gali patekti į limfmazgius ir sukelti uždegimą, todėl limfmazgiai išsiplečia ir tampa skausmingi.

Ligos aprašymas

Tuberkuliozinė periferinė limfadenopatija yra tuberkuliozės forma, kuri paveikia limfmazgius. Ši liga gali būti pirminė arba antrinė, priklausomai nuo to, ar ji atsiranda kaip pirminė infekcija, ar kaip antrinė reakcija į sisteminę tuberkuliozę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti pirmasis tuberkuliozės simptomas, ir jei ji nebus diagnozuota bei gydoma, ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Limfmazgių uždegimas gali sukelti skausmą, diskomfortą ir, jei infekcija plinta, gali paveikti kitas organizmo sistemas.

Ligos priežastis

Pagrindinė tuberkuliozinės periferinės limfadenopatijos priežastis yra Mycobacterium tuberculosis bakterijos. Šios bakterijos dažniausiai plinta per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Infekcija gali prasiskverbti į limfmazgius per limfinius indus. Be to, riziką sukelia ir kiti veiksniai, tokie kaip susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos, diabeto ar netinkamos mitybos.

Rizikos faktoriai

• ŽIV infekcija – susilpnina imuninę sistemą, todėl organizmas negali efektyviai kovoti su tuberkuliozės sukėlėjais.
• Diabetas – gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Netinkama mityba – silpnina imuninę sistemą ir didina infekcijų riziką.
• Ilgalaikis steroidų vartojimas – slopina imuninį atsaką, didindamas infekcijos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti išsiplėtusius limfmazgius, skausmą ar diskomfortą paveiktoje srityje, karščiavimą, naktinį prakaitavimą ir svorio netekimą. Simptomai gali skirtis nuo lengvų, kai limfmazgiai tik šiek tiek padidėję, iki sunkių, kai jaučiamas stiprus skausmas ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas apžiūri ir vertina limfmazgius. Papildomi tyrimai gali apimti ultragarso ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus, siekiant įvertinti limfmazgių būklę. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip tuberkulino odos testas arba kraujo tyrimai, siekiant nustatyti infekcijos buvimą organizme.

Gydymas

Gydymas dažniausiai apima antituberkuliozinius vaistus, tokius kaip izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis. Gydymo kursas gali trukti nuo 6 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo ligos sunkumo. Be to, gali būti taikomi ir nemedicininiai sprendimai, tokie kaip sveika mityba ir imuninės sistemos stiprinimas. Naujausios terapijos galimybės apima naujų vaistų, kurie gali būti efektyvesni ir turėti mažiau šalutinių poveikių, tyrimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas