Tuberkuliozinis meningitas

Anatomija

Tuberkuliozinis meningitas yra sunki tuberkuliozės forma, kuri paveikia meningus – membranas, apimančias smegenis ir nugaros smegenis. Liga sukelia uždegimą šiose membranose, kuris gali sukelti rimtų komplikacijų. Poveikis gali būti matomas centrinėje nervų sistemoje, ypač smegenyse, kur uždegiminiai procesai gali sukelti smegenų edemą, kraujotakos sutrikimus ir netgi neurologinius deficitus. Dėl šios ligos gali būti pažeidžiami ir kiti organai, ypač jei infekcija plinta per organizmą.

Ligos aprašymas

Tuberkuliozinis meningitas yra sunki infekcinė liga, kuri dažniausiai išsivysto kaip tuberkuliozės komplikacija. Ji pasižymi lėtu progresavimu ir gali sukelti rimtas pasekmes, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Liga yra svarbi dėl savo didelio mirtingumo ir invalidumo lygio, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs. Dažniausiai ši liga pasireiškia asmenims, turintiems silpnėjusią imuninę sistemą, ir gali būti mirtina, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinė tuberkuliozinio meningito priežastis yra Mycobacterium tuberculosis bakterija, kuri gali patekti į organizmą per kvėpavimo takus. Infekcija gali plisti į smegenis iš kitų kūno dalių, pavyzdžiui, iš plaučių, kaulų ar limfmazgių. Galimi mechanizmai, lemiantys šios ligos išsivystymą, apima bakterijų migraciją per kraują arba limfą. Rizikos veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos silpnėjimas, tuberkuliozės istorija ir netinkama medicininė priežiūra, padidina šios ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Žemas imunitetas – asmenys su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS, yra labiau linkę susirgti tuberkulioziniu meningitu.
• Tuberkuliozės anamnezė – žmonės, kurie anksčiau sirgo tuberkulioze, yra labiau rizikuojantys išsivystyti meningitu.
• Socialiniai faktoriai – žmonės, gyvenantys prastomis sąlygomis, kuriose trūksta medicininės priežiūros, turi didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti karščiavimas, galvos skausmas, vėmimas, nuovargis, jautrumas šviesai, kaklo rigidiškumas ir neurologiniai sutrikimai. Simptomai gali progresuoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti epilepsijos priepuoliai ar koma.

Diagnostika

Tuberkuliozinio meningito diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais, istorija ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai diagnostiniai metodai apima cerebrospinalinio skysčio (CSF) analizę, kuri atliekama per stuburo punkciją. Tyrimuose gali būti nustatyta padidėjusi baltymų koncentracija, sumažėjęs gliukozės kiekis ir padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, siekiant įvertinti smegenų būklę.

Gydymas

Tuberkuliozinio meningito gydymas paprastai apima ilgalaikį antibiotikų vartojimą, dažniausiai skiriant kelis vaistus, tokius kaip izoniazidas, rifampicinas ir pirazinamidas. Gydymas trunka mažiausiai šešis mėnesius. Be to, gali būti taikoma simptominė terapija, siekiant palengvinti galvos skausmus ir kitus simptomus. Neseniai buvo pristatyti nauji vaistai ir gydymo metodai, kurie gali pagerinti pacientų prognozę, tačiau svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas