Tureto (Tourette) sindromas

Anatomija

Tourette sindromas yra neurologinė liga, kuri tiesiogiai veikia smegenų struktūras, ypač bazinius ganglijas, kurie yra atsakingi už motorinę kontrolę ir judesių koordinavimą. Ši liga taip pat susijusi su kitomis smegenų dalimis, tokiomis kaip prefrontalinė žievė ir talamas. Šios struktūros dalyvauja emocijų ir elgesio reguliavime, todėl jų sutrikimai gali sukelti įvairius motorinius ir vokalinius tiksus, būdingus Tourette sindromui. Dėl šių anatominių pokyčių pacientai gali patirti sunkumų kontroliuojant savo judesius ir kalbą.

Ligos aprašymas

Tourette sindromas yra neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia nevalingais motoriniais ir vokaliniais tiksais. Šie tiksai gali būti labai įvairūs: nuo paprastų raumenų judesių, tokių kaip mirkčiojimas ar galvos trūkčiojimas, iki sudėtingesnių veiksmų, tokių kaip šokinėjimas ar prisilietimas prie objektų. Vokaliniai tiksai gali apimti garsus, tokius kaip kosėjimas, aiškinimasis ar netgi necenzūriniai žodžiai. Ši liga dažnai prasideda vaikystėje ir gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir psichologinei gerovei. Tai svarbi liga, nes ji gali paveikti ne tik pačius pacientus, bet ir jų šeimas bei aplinkinius.

Ligos priežastis

Tourette sindromo tikslūs mechanizmai dar nėra visiškai suprantami, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai atlieka svarbų vaidmenį. Tyrimai rodo, kad liga gali būti paveldima, nes ji dažnai pasitaiko šeimose. Be genetinių veiksnių, manoma, kad aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos ar neurocheminiai pokyčiai smegenyse, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Taip pat kai kurie neurotransmiteriai, pavyzdžiui, dopaminas, gali turėti įtakos simptomų pasireiškimui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, turinti Tourette sindromą, gali padidinti ligos riziką.
• Aplinkos veiksniai – stresas, infekcijos ar traumos gali sukelti simptomų pasunkėjimą.
• Vyriška lytis – Tourette sindromas dažniau pasitaiko berniukams nei mergaitėms, todėl lytis yra svarbus rizikos faktorius.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima motorinius tiksus, tokius kaip raumenų trūkčiojimas, galvos judesiai ir rankų judesiai. Vokaliniai tiksai gali būti įvairūs, nuo paprastų garsų iki sudėtingų frazių. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o jų intensyvumas gali kisti dienos eigoje. Kai kurie pacientai gali patirti ir papildomų sutrikimų, tokių kaip ADHD arba OCD.

Diagnostika

Tourette sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad įvertintų motorinius ir vokalinius tiksus. Dažnai diagnozė nustatoma, kai simptomai pasireiškia bent dvejose skirtingose srityse (motoriniai ir vokaliniai) ir trunka ilgiau nei metus. Papildomi tyrimai, tokie kaip EEG arba MRI, gali būti atliekami siekiant pašalinti kitas galimas ligas.

Gydymas

Tourette sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, tokius kaip antipsichoziniai vaistai, kurie padeda sumažinti simptomus. Taip pat gali būti naudojami kitokie vaistai, pavyzdžiui, adrenerginiai inhibitoriai. Nemedicininiai gydymo būdai gali apimti elgesio terapiją, kognityvinę elgesio terapiją ir relaksacijos technikas. Naujausios terapijos galimybės apima neurostimuliaciją, kuri gali padėti sumažinti simptomus pacientams, kurie neatsako į tradicinį gydymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas