Tuščiosios venos embolija ir trombozė

Anatomija

Tuščiosios venos embolija ir trombozė yra susijusios su žmogaus venine sistema, ypač didžiosiomis tuščiąsias venas, kurios atsakingos už kraujo nutekėjimą iš apatinės kūno dalies į širdį. Tuščiosios venos yra dvi: viršutinė tuščioji vena, kuri renka kraują iš galvos, kaklo ir viršutinės kūno dalies, ir apatinė tuščioji vena, kuri renka kraują iš apatinės kūno dalies. Šios venos yra svarbios, nes jos užtikrina, kad deguonies netekęs kraujas būtų grąžintas į širdį, kur jis gali būti vėl deguonimi prisotintas. Embolija ir trombozė šiose venose gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą ir sisteminę emboliją.

Ligos aprašymas

Tuščiosios venos embolija yra būklė, kai kraujo krešulys arba embolija užkemša tuščiąją veną, trukdydama kraujo tekėjimui. Trombozė, kita vertus, reiškia kraujo krešulio susidarymą pačioje venos viduje. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių pasekmių, tokių kaip širdies ar plaučių komplikacijos. Pavyzdžiui, jei embolija keliauja į plaučius, ji gali sukelti plaučių emboliją, kuri yra gyvybei pavojinga būklė. Todėl svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti šią ligą.

Ligos priežastis

Pagrindinės tuščiosios venos embolijos ir trombozės priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko kraujo krešėjimo sutrikimai, kurie gali būti genetiniai arba įgyti, pavyzdžiui, dėl ilgalaikio nejudrumo, chirurginių procedūrų ar traumų. Kitos priežastys gali būti venų varikozė, vėžys, hormonų terapija ar nėštumas. Šios būklės gali sukelti kraujo krešulių susidarymą, kurie vėliau gali atitrūkti ir sukelti emboliją.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis nejudrumas, pavyzdžiui, ilgos kelionės ar po operacijos, gali padidinti trombozės riziką.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms rizika yra didesnė.
• Genetiniai veiksniai, tokie kaip šeiminė trombozės istorija.
• Obezitetas, kuris padidina venų spaudimą.
• Hormonų terapija ir nėštumas, kurie gali paveikti kraujo krešėjimo procesus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti patinimas, skausmas ir diskomfortas paveiktoje vietoje, ypač kojose. Taip pat gali pasireikšti odos paraudimas ar šiluma aplink pažeistą veną. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti dusulys, krūtinės skausmas ir greitas širdies plakimas, jei embolija keliauja į plaučius.

Diagnostika

Tuščiosios venos embolijai ir trombozei diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Dažniausiai atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti kraujo krešulius venose. Taip pat gali būti naudojami kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) siekiant įvertinti kraujo tekėjimą ir patvirtinti diagnozę. Kraujo tyrimai, tokie kaip D-dimero testas, gali padėti nustatyti, ar organizme yra kraujo krešulių.

Gydymas

Tuščiosios venos embolijos ir trombozės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai dažniausiai apima antikoaguliantų, tokių kaip heparinas ar varfarinas, skyrimą, siekiant užkirsti kelią tolesniam krešulių augimui ir naujų susidarymui. Taip pat gali būti taikomos trombolitinės terapijos, kurios metu naudojami vaistai, kurie tirpdo kraujo krešulius. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, fizinė veikla ir venų kompresiniai apatiniai drabužiai, siekiant sumažinti trombozės riziką. Naujovės gydyme apima naujų antikoaguliantų, kurie gali būti vartojami be reguliarių kraujo tyrimų, plėtrą, kas padidina gydymo patogumą ir efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas