Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamas kitur

Anatomija

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais, migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą (CNS). Šie vaistai veikia smegenis ir nervų sistemas, todėl jų perdozavimas gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus. Paveikti organai gali būti smegenys, kurie atsakingi už įvairias funkcijas, tokias kaip judėjimas, nuotaika, miegas ir sąmoningumas. Be to, šie vaistai gali paveikti kepenis, kurie atsakingi už medikamentų metabolizmą, ir inkstus, kurie išskiria toksinus iš organizmo.

Ligos aprašymas

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas minėtais vaistais yra rimta medicininė būklė, kuri gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, įskaitant komą ar net mirtį. Ši liga yra svarbi, nes ji gali atsirasti tiek dėl savižudybės bandymo, tiek dėl netinkamo vaistų vartojimo. Tokie apsinuodijimai dažnai reikalauja skubios medicininės pagalbos ir gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės tyčinio apsinuodijimo priežastys apima vaistų perdozavimą, savižudybės bandymus, netinkamą vaistų vartojimą ir psichologinius sutrikimus. Dažnai žmonės, kenčiantys nuo depresijos ar kitų psichinių sutrikimų, gali siekti palengvinti savo būklę, vartodami didesnes dozes vaistų, nei rekomenduojama. Taip pat galimi atvejai, kai žmonės netyčia suvartoja didesnį vaisto kiekį dėl netinkamo informavimo apie vaistų vartojimą.

Rizikos faktoriai

• Psichiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali padidinti riziką apsinuodijimui vaistais.
• Vaistų vartojimo istorija, ypač jei asmuo jau anksčiau buvo gydomas psichotropiniais ar raminamaisiais vaistais.
• Socialiniai faktoriai, tokie kaip izoliacija, socialinis stresas ar gyvenimo sunkumai, gali prisidėti prie apsinuodijimo rizikos.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, dezorientaciją, sąmonės praradimą, raumenų silpnumą, kvėpavimo sutrikimus, širdies ritmo pokyčius ir net komą. Lengvesniais atvejais gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, neramumas ir miego sutrikimai.

Diagnostika

Tyčinio apsinuodijimo diagnozė dažniausiai prasideda nuo klinikinio paciento įvertinimo. Gydytojai atlieka fizinę apžiūrą ir renkasi anamnezę, siekdami išsiaiškinti, kokius vaistus pacientas galėjo vartoti. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami nustatant vaistų koncentraciją organizme. Taip pat gali būti naudojamos vaizdinės diagnostikos priemonės, tokios kaip kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti galimus smegenų pažeidimus.

Gydymas

Gydymas apima skubią medicininę pagalbą, kurioje gali būti taikoma vaistų, tokių kaip aktyvuota anglis, infuzija, ir simptominis gydymas, kad būtų sumažinti apsinuodijimo simptomai. Priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo, gali prireikti hospitalizacijos intensyviosios terapijos skyriuje. Taip pat svarbu psichologinė pagalba, siekiant spręsti galimas psichines problemas, kurios galėjo prisidėti prie apsinuodijimo. Naujausios terapijos galimybės gali apimti psichoterapiją ir vaistus, skirtus psichinių sutrikimų gydymui, kad būtų užtikrintas ilgalaikis paciento pasveikimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas