Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas kitomis dujomis ir garais

Anatomija

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas kitomis dujomis ir garais paveikia žmogaus kvėpavimo sistemą, nervų sistemą, taip pat gali turėti įtakos virškinimo organams ir odai. Dujų ir garų įkvėpimas gali sukelti tiesioginį pažeidimą plaučių audiniams, o cheminiai junginiai gali sukelti uždegiminius procesus. Nervų sistema gali reaguoti į toksinus, sukeldama neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, galvos svaigimas arba sąmonės sutrikimai. Be to, kai kurie toksinai gali turėti sisteminį poveikį, paveikdami kepenis, inkstus ir kitas organų sistemas.

Ligos aprašymas

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas kitomis dujomis ir garais yra rimta būklė, kuri atsiranda, kai asmuo tyčia arba netyčia įkvepia pavojingas medžiagas. Tai gali būti chemikalai, tokie kaip anglies monoksidas, amoniakas, chloro garai ar kiti toksiški junginiai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, net mirtį, priklausomai nuo įkvėptų medžiagų koncentracijos ir poveikio trukmės. Dažnai tokie atvejai pasitaiko pramoninėse aplinkose, tačiau gali įvykti ir namuose, pavyzdžiui, naudojant valymo priemones.

Ligos priežastis

Pagrindinės tyčinio apsinuodijimo ir apnuodijimo kitomis dujomis ir garais priežastys apima sąmoningą ar atsitiktinį pavojingų medžiagų įkvėpimą. Tai gali būti daroma dėl psichinių problemų, pavyzdžiui, savižudybės bandymų, arba dėl neatsargumo, pavyzdžiui, nesilaikant saugos taisyklių dirbant su chemikalais. Be to, tam tikros profesijos, tokios kaip statybų ar pramonės darbuotojai, gali būti labiau linkusios į šią riziką. Dujų nuotėkiai, netinkamas chemikalų laikymas ir bloga ventiliacija taip pat gali prisidėti prie apsinuodijimo atvejų.

Rizikos faktoriai

• Psichinės sveikatos problemos – asmenys, turintys depresiją ar kitų psichologinių sutrikimų, gali būti labiau linkę į tyčinį apsinuodijimą.
• Darbo aplinka – dirbantys pramoniniuose sektoriuose, kur naudojami toksiški chemikalai, yra didesnėje rizikoje.
• Netinkamas chemikalų naudojimas namuose – nesilaikant saugos nurodymų, gali padidėti apsinuodijimo tikimybė.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą ir galvos svaigimą. Vidutiniai simptomai gali būti kvėpavimo pasunkėjimas, krūtinės skausmas ir sumišimas. Sunkūs simptomai, pavyzdžiui, sąmonės netekimas, traukuliai, plaučių edema arba širdies sustojimas, gali pasireikšti esant dideliam toksinų poveikiui.

Diagnostika

Diagnozuojant tyčinį apsinuodijimą, gydytojai remiasi paciento istorija, simptomais ir fiziniu ištyrimu. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, kad būtų nustatyta toksinų koncentracija, ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti plaučių būklę. Taip pat gali būti atliekami specializuoti testai, skirti nustatyti konkrečius cheminius junginius organizme.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo ir tipo. Lengvų atvejų atveju gali pakakti simptomų stebėjimo ir palaikomojo gydymo, pavyzdžiui, skysčių infuzijos ir vaistų nuo pykinimo. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, deguonies terapijos arba net intubacijos, siekiant užtikrinti kvėpavimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti specifinius antidotus tam tikriems toksinams, taip pat naujas metodikas, tokias kaip plazmaferezė, siekiant pašalinti toksiškus junginius iš organizmo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas