Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas nenarkotiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais preparatais

Anatomija

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas nenarkotiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais preparatais dažniausiai paveikia kepenis, inkstus ir virškinimo sistemą. Šie organai atlieka svarbias funkcijas, susijusias su medžiagų apykaita ir toksinų šalinimu iš organizmo. Pavyzdžiui, kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už vaistų metabolizmą, todėl jie gali būti ypač jautrūs dėl per didelio ar netinkamo vaistų vartojimo. Inkstai, atsakingi už skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, gali būti pažeisti dėl toksinių medžiagų poveikio, o virškinimo sistema gali reaguoti į vaistų sudedamąsias dalis, sukeldama pykinimą, vėmimą ar kitus simptomus.

Ligos aprašymas

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas nenarkotiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais preparatais apibūdinamas kaip sąmoningas arba nevalingas šių vaistų perdozavimas, siekiant sukelti neigiamų pasekmių organizmui. Ši liga yra svarbi dėl jos potencialiai pavojingų pasekmių, galinčių sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kepenų nepakankamumas arba inkstų pažeidimas. Be to, ši liga gali turėti didelį socialinį ir ekonominį poveikį, nes dažnai susijusi su psichologinėmis problemomis ir priklausomybėmis.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima tyčinį vaistų vartojimą siekiant savižudybės ar savęs žalojimo, taip pat netinkamą vaistų dozių laikymąsi dėl nežinojimo arba nesupratimo. Be to, gali būti ir netyčinio apsinuodijimo atvejų, kai asmuo nesąmoningai vartoja per didelę dozę. Rizikos veiksniai apima psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimas, bei socialinius veiksnius, tokius kaip socialinė izoliacija arba stresinės situacijos.

Rizikos faktoriai

• Psichikos sutrikimai: asmenys, turintys depresijos ar kitų psichologinių problemų, dažniau linkę į savižudybę ar savęs žalojimą, todėl jų rizika apsinuodyti padidėja.
• Socialinė izoliacija: žmonės, kurie jaučiasi vieniši arba izoliuoti, gali būti labiau linkę į vaistų perdozavimą.
• Vaistų prieinamumas: lengvas prieinamumas prie analgetikų ir kitų vaistų gali padidinti apsinuodijimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, galvos skausmus, mieguistumą, sumišimą ir galvos svaigimą. Sunkiais atvejais gali pasireikšti kepenų nepakankamumo simptomai, tokie kaip gelta, kraujavimas, koma ar net mirtis.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, siekdami nustatyti vaistų koncentraciją organizme, taip pat atlikti kepenų ir inkstų funkcijos testus. Dėl sunkių atvejų gali prireikti papildomų vaizdavimo tyrimų, tokių kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti organų pažeidimą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti aktyviosios anglies vartojimą, siekiant sumažinti vaistų absorbciją, arba intraveninę terapiją sunkiems atvejams. Taip pat gali prireikti hospitalizacijos ir papildomų gydymo priemonių, priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę pagalbą, siekiant spręsti psichikos sveikatos problemas ir užkirsti kelią pakartotiniam apsinuodijimui. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip psichoterapija ar grupinės terapijos, gali būti naudingos gydant šią ligą ir mažinant riziką ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas