Tymai be komplikacijų

Ligos aprašymas

Tai labai užsikrečiama ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimu, odos ir gleivinių bėrimu.

Sukėlėjas

Infekciją sukelia tymų virusas Morbillivirus. Be žmogaus organizmo jis neturi kito šeimininko, negali ilgai išgyventi aplinkoje.

Paplitimas

Infekcijos šaltinis – tymais sergantis žmogus. Nuo ligonio galima užsikrėsti nuo paskutinių 1-2 užsikrėtimo periodo dienų iki 4 dienų po išbėrimo. Perdavimo būdas – oro lašelinis. Virusas labai lakus, imlumas tymams visuotinis ir iki 95% imlių  kontaktavusių su ligoniu tymais suserga. Virusu neužsikrečia tie, kurie yra pasiskiepiję ar anksčiau persirgę tymais. Persirgus infekcija, lieka visą gyvenimą trunkantis imunitetas.

Simptomai

Ligos simptomai prasideda praėjus 9-11 dienų po užsikrėtimo. Tipiniams tymams būdingi trys ligos laikotarpiai: katarinis, bėrimo ir pigmentacijos. Infekcija prasideda staiga. Katariniu periodu kūno temperatūra padidėja iki 38-39^oC, atsiranda bendras silpnumas, mažėja apetitas, stiprėja sloga, būdingas kosulys. Burnos gleivinėje atsiranda raudonų dėmelių su baltu viduriu, vadinamų Filatovo ir Kopliko dėmelėmis. Beria praėjus 3-5 dienoms nuo simptomų pradžios.  Pirmiausia beria galvą ir kaklą, vėliau bėrimas plinta žemyn per visą kūną. Iš pradžių bėrimas yra raudonas ir neiškylęs, matomos atskiros dėmelės, vietomis susiliejančios. Prieš pat bėrimą sumažėjusi temperatūra vėl padidėja iki 39-40^oC, būna labai ryški sloga. Galimi širdies ir kraujagyslių, akių, plaučių, limfmazgių pažeidimai. Vėliau bėrimo elementai blanksta, jų vietoje lieka rusvų dėmių – pigmentacija, oda pleiskanoja. Šiuo laikotarpiu pagerėja ligonio būklė, apetitas, atslūgsta katariniai simptomai ir paprastai visiškai pasveikstama.

Diagnostika

Tymai diagnozuojami pagal klinikinius simptomus ir požymius, epidemiologinius duomenis. Diagnozė patvirtinama serologiniais tyrimais. Tymų virusą galima išskirti iš nosiaryklės, akių junginės sekreto, kraujo, likvoro.

Gydymas

Specifinių vaistų nuo tymų nėra. Visą karščiavimo periodą ligoniai turi gulėti. Ligonis guldomas taip, kad šviesa nekristų į akis ir jų nevargintų. Patariama gerti daug šiltų skysčių. Maistas turi būti pilnavertis, karščiavimo metu – skystas ar pusiau skystas. Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5^oC, rekomenduojami acetaminofenas ar ibuprofenas. Traiškanojančios akys plaunamos 2 proc. boro rūgšties tirpalu, burna skalaujama ramunėlių arbata, lūpos tepamos riebalais. Prisidėjus bakterinių komplikacijų skiriami antibiotikai. Į nosį galima lašinti gleivinę sutraukiančių vaistų. Imunitetui stiprinti rekomenduojama vartoti geriamojo vitamino A.

Profilaktika

Pagrindinė tymų profilaktiko priemonė – skiepijimas gyvąja susilpninta tymų vakcina. Trijų komponentų – tymų, parotitinės infekcijos, raudonukės (MMR) – vakcina skiepijami 15-16,5 mėn. vaikai. Antroji MMR vakcinos dozė įskiepijama 6-7 metų vaikams ar paaugliams. Jei imliam vaikui po kontakto su sergančiuoju praėjo ne daugiau nei trys paros, rekomenduojama įskiepyti tymų vakciną. Jeigu vakcinos skirti negalima, rekomenduojama per šešias dienas po kontakto rekomenduojama įšvirkšti į raumenis imunoglobulino.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas