Ūminė limfoblastinė leukemija [angl. ALL]

Anatomija

Ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia kaulų čiulpus ir limfinę sistemą. Liga sukelia nenormalų limfocitų, kurie yra baltųjų kraujo kūnelių tipas, dauginimąsi. Šie nenormalūs limfocitai trukdo normaliam kraujo formavimuisi ir gali prasiskverbti į kitas organizmo dalis, įskaitant limfmazgius, kepenis ir blužnį. Paveiktos sistemos apima kraujotakos sistemą, imuninę sistemą ir, galbūt, centrinius nervus, jei leukemija progresuoja ir sukelia neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Ūminė limfoblastinė leukemija yra agresyvi liga, kuri dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems. Ši liga yra charakterizuojama greitu ir nekontroliuojamu limfoblastų, kurie yra ankstyvosios limfocitų formos, dauginimusi. Dėl šios priežasties organizmas negali gaminti pakankamai sveikų kraujo ląstelių, kas sukelia anemiją, infekcijas ir kraujavimą. Ūminė limfoblastinė leukemija yra svarbi, nes ji gali greitai progresuoti ir reikalauja skubaus gydymo.

Ligos priežastis

Ūminė limfoblastinė leukemija gali būti sukeliama įvairių veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai suprantamos, yra žinoma, kad genetiniai pokyčiai ląstelėse, tokie kaip chromosomų anomalijos, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, tam tikri cheminiai veiksniai, radiacija ir virusinės infekcijos, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas, gali padidinti riziką. Taip pat yra įrodymų, kad imuninės sistemos sutrikimai gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vaikams iki 5 metų ir suaugusiems virš 50 metų rizika yra didesnė.
• Genetiniai sutrikimai – tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip Dauno sindromas, gali padidinti riziką.
• Radiacija – žmonės, kurie buvo veikiami didelės dozės radiacijos, turi didesnę riziką susirgti ALL.
• Kai kurie chemikalai – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pvz., benzeno, gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, karščiavimą, dažnas infekcijas, lengvą kraujavimą ar mėlynes, svorio kritimą, apetito praradimą, kaulų ir sąnarių skausmus, limfmazgių padidėjimą, kepenų ir blužnies padidėjimą.

Diagnostika

Ūminė limfoblastinė leukemija diagnozuojama atliekant įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, kuris gali atskleisti nenormalų baltųjų kraujo kūnelių skaičių. Jei įtariama leukemija, atliekama kaulų čiulpų biopsija, kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos tipą. Taip pat gali būti naudojami genetiniai tyrimai, kad būtų nustatyti specifiniai chromosomų pokyčiai.

Gydymas

Gydymas ūmine limfoblastine leukemija paprastai apima chemoterapiją, kuri yra pagrindinė terapijos forma. Chemoterapija gali būti atliekama keliais etapais, įskaitant indukciją, konsolidaciją ir palaikomąją terapiją. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija, ypač jei liga grįžta po gydymo. Naujos terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija ir tikslinė terapija, taip pat gali būti taikomos, siekiant padidinti gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinį poveikį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas