Ūminė meningokokcemija

Anatomija

Ūminė meningokokcemija yra liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą ir kraujotaką. Ši liga yra susijusi su meningokokine infekcija, kurią sukelia bakterijos Neisseria meningitidis. Šios bakterijos gali patekti į organizmą per kvėpavimo takus ir sukelti meningitą arba meningokokcemiją, kuri apima bakterijų plitimą į kraujotaką. Pagrindinės paveiktos sistemos yra nervų sistema, kurioje gali uždegti meningai, ir kraujotaka, kurioje gali formuotis sepsis. Ši liga gali sukelti sunkius komplikacijas, tokias kaip organų nepakankamumas ir neurologiniai sutrikimai.

Ligos aprašymas

Ūminė meningokokcemija yra sunki bakterinė infekcija, kuri greitai progresuoja ir gali būti mirtina. Liga dažnai prasideda staiga, gali pasireikšti simptomais, tokiais kaip karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ir bėrimai. Meningokokcemija gali sukelti uždegimą ir kraujo krešulius, dėl kurių gali kilti sunkių komplikacijų, tokių kaip šokas ir organų nepakankamumas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti didelį sergamumą ir mirtingumą, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

Ligos priežastis

Pagrindinė ūminės meningokokcemijos priežastis yra bakterijų Neisseria meningitidis infekcija. Šios bakterijos gali plisti per orą, tiesioginį kontaktą su infekuotu asmeniu arba per daiktus, kuriuos naudojo užsikrėtęs asmuo. Infekcija gali atsirasti, kai bakterijos patenka į kraujotaką, sukeldamos uždegimą ir sepsį. Rizikos faktoriai, tokie kaip susilpnėjusi imuninė sistema, gyvenimas uždarose grupėse (pavyzdžiui, bendrabučiuose) ir neseniai buvimas infekuotų asmenų aplinkoje, gali padidinti šios ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Vaikai ir paaugliai, kurie dažnai yra labiau linkę į infekcijas dėl nesubrendusių imuniteto sistemų.
• Asmenys, gyvenantys uždarose bendruomenėse, tokiose kaip bendrabučiai ar kareivinės, kur infekcijos gali greitai plisti.
• Asmenys su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar turintys kitų imunodeficito ligų.
• Asmenys, kurie neseniai buvo susiję su meningokokinėmis infekcijomis arba turėjo kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis.

Simptomai

• Pagrindiniai ūminės meningokokcemijos simptomai apima:
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis;
  • Galvos skausmas;
  • Raumenų ir sąnarių skausmai;
  • Vėmimas ir pykinimas;
  • Vietinis arba difuzinis bėrimas, kuris gali būti raudonas arba purpurinis;
  • Sunkių atvejų atveju gali pasireikšti sąmonės netekimas, traukuliai ir šokas.

Diagnostika

Ūminės meningokokcemijos diagnozė dažniausiai atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų bakterijų buvimą kraujyje, taip pat gali būti atliekama stuburo punkcija, siekiant ištirti smegenų skysčio sudėtį. Atsižvelgiant į simptomus ir paciento istoriją, gali būti naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip vaizdo tyrimai (pvz., MRT arba KT), kad būtų įvertinta galimų komplikacijų būklė.

Gydymas

Ūminės meningokokcemijos gydymas apima skubią antibiotikų terapiją, kuri yra būtina siekiant sumažinti bakterijų skaičių organizme ir užkirsti kelią komplikacijoms. Dažniausiai naudojami antibiotikai yra penicilinas arba ceftriaksonas. Be to, pacientams gali būti skiriami vaistai, skirti kovoti su uždegimu ir simptomais, tokiais kaip skausmas ir karščiavimas. Gydymo metu svarbu stebėti paciento būklę ir, jei reikia, taikyti palaikomąjį gydymą, pavyzdžiui, skysčių infuziją. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, dar yra tiriamos ir gali tapti svarbiu gydymo aspektu ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas