Ūminė mielomonocitinė leukemija

Anatomija

Ūminė mielomonocitinė leukemija (ŪML) yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia kaulų čiulpus ir kraują. Ši liga dažniausiai pažeidžia mieloidinių ląstelių liniją, kurios atsakingos už raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų gamybą. Dėl nenormalaus mielomonocitų augimo, normalus kraujo ląstelių gamybos procesas yra sutrikdomas, o tai gali paveikti visą kraujodaros sistemą. Be to, liga gali plisti į limfmazgius, blužnį ir kepenis, sukeldama jų padidėjimą ir disfunkciją.

Ligos aprašymas

Ūminė mielomonocitinė leukemija yra agresyvi liga, kuri greitai progresuoja ir reikalauja skubaus gydymo. Ši liga priklauso ūminių leukemijų grupei, kuriai būdingas didelis mieloidinių ląstelių, ypač mielomonocitų, skaičiaus padidėjimas kraujyje. ŪML dažnai pasireiškia suaugusiems, tačiau gali būti diagnozuota ir vaikams. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip infekcijos, kraujavimas ir organų nepakankamumas, todėl ankstyva diagnozė ir gydymas yra būtini.

Ligos priežastis

Ūminės mielomonocitinės leukemijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai identifikavo kelis galimus veiksnius. Genetiniai pokyčiai, tokie kaip chromosomų anomalijos (pvz., 11q23, 5q-), gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, poveikis tam tikroms chemikalams, radiacijai ir virusams (pvz., Epstein-Barr virusui) taip pat gali būti susijęs su ŪML rizika. Taip pat yra įrodymų, kad lėtinės ligos, tokios kaip mielodisplaziniai sindromai, gali išsivystyti į ŪML.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti ŪML.
• Genetiniai sutrikimai: tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip Downo sindromas, gali padidinti riziką.
• Radiacijos poveikis: asmenys, kurie buvo veikiami didelės radiacijos dozių, turi didesnę riziką.
• Chemoterapija: ankstesnis gydymas kitomis onkologinėmis ligomis, naudojant chemoterapiją, gali padidinti ŪML išsivystymo tikimybę.

Simptomai

• Dažni simptomai apima nuovargį, silpnumą, karščiavimą, svorio kritimą ir naktinius prakaitavimus. Be to, gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, dantenų kraujavimas ir mėlynės. Kai kuriais atvejais gali būti limfmazgių padidėjimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, dėl ko gali atsirasti pilvo skausmas.

Diagnostika

Ūminė mielomonocitinė leukemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus ir kaulų čiulpų biopsiją. Kraujyje gali būti nustatytas didelis nenormalių mielomonocitų kiekis, o kaulų čiulpų tyrimas leidžia patvirtinti diagnozę, nes jame gali būti aptinkama daugiau nei 20 % nenormalių ląstelių. Taip pat naudojami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti specifinius chromosomų pokyčius, kurie gali būti svarbūs gydymo planavimui.

Gydymas

Ūminės mielomonocitinės leukemijos gydymas dažniausiai prasideda nuo chemoterapijos, siekiant sumažinti leukeminių ląstelių skaičių. Gali būti taikoma intensyvi chemoterapija, kurios tikslas yra visiškai sunaikinti vėžines ląsteles. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija, ypač jauniems pacientams, turintiems gerą donorą. Pastaraisiais metais buvo pristatyta ir naujų gydymo metodų, tokių kaip tikslinė terapija ir imunoterapija, kurie suteikia papildomų galimybių pacientams, kuriems tradiciniai metodai nebuvo veiksmingi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas