Ūminė monoblastinė/monocitinė leukemija
Anatomija
Ūminė monoblastinė/monocitinė leukemija yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia kaulų čiulpus ir kraują. Ši liga susijusi su monoblasticinių ir monocitinių ląstelių proliferacija, kurios yra svarbios imuninės sistemos dalys. Pagrindinės paveiktos sistemos yra kraujodaros sistema, kuri vyksta kaulų čiulpuose, ir imuninė sistema, kurią silpnina nenormalios ląstelės. Dėl šios ligos gali būti pažeisti ir kiti organai, pavyzdžiui, kepenys, blužnis ir limfmazgiai, nes nenormalios ląstelės gali kauptis šiose vietose ir sukelti jų disfunkciją.
Ligos aprašymas
Ūminė monoblastinė/monocitinė leukemija yra agresyvi leukemijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia suaugusiems, tačiau gali pasitaikyti ir vaikams. Ši liga pasižymi greitu besivystančių nenormalių monoblastinių ląstelių kaupimu, kurios trukdo normaliam kraujo ląstelių gamybai. Dėl to gali atsirasti anemija, infekcijos ir kraujavimo sutrikimai. Liga yra svarbi ne tik dėl savo agresyvumo, bet ir dėl galimo gydymo sudėtingumo, nes ji reikalauja intensyvios terapijos ir nuolatinio stebėjimo.
Ligos priežastis
Ūminės monoblastinės leukemijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai identifikavo keletą galimų mechanizmų. Genetinės mutacijos, tokios kaip chromosomų anomalijos, gali prisidėti prie nenormalių ląstelių vystymosi. Taip pat, ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, radiacija ar tam tikromis virusinėmis infekcijomis gali padidinti riziką. Šie veiksniai gali sukelti ląstelių mutacijas, kurios veda prie leukemijos vystymosi.
Rizikos faktoriai
- Amžius: didesnė rizika pasireiškia suaugusiems, ypač vyresniems nei 60 metų.
- Genetiniai sutrikimai: tam tikros genetinės ligos, tokios kaip Dauno sindromas, gali padidinti riziką.
- Cheminiai veiksniai: kontaktas su benzeno ar kitų chemikalų, susijusių su pramone, gali būti rizikos veiksnys.
- Radiacija: ilgalaikis radiacijos poveikis taip pat gali prisidėti prie leukemijos vystymosi.
Simptomai
- Simptomai gali būti įvairūs ir svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Pagrindiniai simptomai apima nuovargį, silpnumą, karščiavimą, svorio kritimą, kraujavimą iš nosies ar dantenų, dažnas infekcijas ir mėlynių susidarymą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir odos bėrimai bei limfmazgių padidėjimas.
Diagnostika
Ūminės monoblastinės leukemijos diagnozė paprastai prasideda nuo kraujo tyrimų, kurie rodo nenormalių kraujo ląstelių buvimą. Papildomi tyrimai, tokie kaip kaulų čiulpų biopsija, yra būtini siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti ląstelių tipą. Taip pat gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant identifikuoti specifines mutacijas, kurios galėtų turėti įtakos gydymo strategijoms.
Gydymas
Ūminės monoblastinės leukemijos gydymas dažniausiai apima chemoterapiją, kuri skirta sunaikinti nenormalias ląsteles ir atkurti normalų kraujo susidarymą. Gali būti taikoma ir biologinė terapija, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Kitos gydymo galimybės apima kaulų čiulpų transplantaciją, kuri gali būti būtina esant sunkioms ligos formoms. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja tikslinę terapiją, kuri orientuota į konkrečius genetinius pokyčius nenormaliuose ląstelių tipuose.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas