Ūminė reakcija į stresą

Anatomija

Ūminė reakcija į stresą yra fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija, kuri dažniausiai pasireiškia kaip atsakas į staigų ir intensyvų stresą. Ši liga paveikia keletą sistemų organizme, ypač endokrininę, nervų ir imuninę sistemas. Streso metu hipotalamas išskiria kortikotropiną išskiriančio hormono (CRH), kuris aktyvuoja hipofizę, skatinančią antinksčius gaminti kortizolį. Šie hormonai sukelia fiziologinius pokyčius, tokius kaip padidėjęs širdies ritmas, kraujospūdžio kilimas bei imuninės funkcijos slopinimas. Tokie procesai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, jei stresas yra nuolatinis arba pasikartojantis.

Ligos aprašymas

Ūminė reakcija į stresą, dar žinoma kaip „streso sindromas“, yra natūrali organizmo reakcija į staigias grėsmes. Tai gali būti fizinės, emocinės ar psichologinės situacijos, kurios sukelia intensyvų nerimą ir baimę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai, psichologinei būklei ir gyvenimo kokybei. Ūminė reakcija į stresą gali pasireikšti kaip panikos priepuoliai, nerimo sutrikimai ar net depresija, jei stresas nebus tinkamai valdomas.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminės reakcijos į stresą priežastys gali būti susijusios su aplinkos veiksniais, tokiais kaip traumos, netikėti įvykiai, darbo spaudimas ar asmeniniai konfliktai. Mechanizmai, kurie gali sukelti šią ligą, apima organizmo hormoninę reakciją ir nervų sistemos aktyvavimą. Rizikos faktoriai, tokie kaip genetinė polinkis, ankstesnės psichologinės problemos ar netinkamas streso valdymas, gali padidinti ūminės reakcijos į stresą tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija su psichologinėmis ligomis gali padidinti riziką.
• Psichologiniai veiksniai – asmenybės bruožai, pavyzdžiui, nerimastingumas ar perfekcionizmas, gali paveikti streso reakciją.
• Socialinė aplinka – socialinė izoliacija, finansinės problemos ir konfliktai šeimoje gali sukelti didesnį stresą.
• Fizinė sveikata – lėtinės ligos ar sveikatos problemos gali padidinti organizmo jautrumą stresui.

Simptomai

• Ūminė reakcija į stresą gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie svyruoja nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai gali apimti nerimą, nuovargį, miego sutrikimus ir koncentracijos problemas. Sunkesni simptomai gali būti širdies plakimas, dusulys, galvos skausmai, pykinimas ir net panikos priepuoliai. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti emocinės reakcijos, tokios kaip depresija ar dirglumas.

Diagnostika

Ūminės reakcijos į stresą diagnostika apima išsamų paciento anamnezės surinkimą, psichologinius vertinimus ir fizinius tyrimus. Gydytojai gali naudoti įvairius klausimynus, kad įvertintų paciento psichologinę būklę ir streso lygį. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Ūminės reakcijos į stresą gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima antidepresantų ar anksiolitikų skyrimą, siekiant sumažinti simptomus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, ypač kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda pacientams įveikti stresą ir išmokti efektyvesnių streso valdymo strategijų. Taip pat svarbu įtraukti sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, meditaciją ir atsipalaidavimo technikas, kad būtų galima geriau valdyti stresą ir jo poveikį organizmui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas