Anatomija

Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai yra susiję su žmogaus centrinės nervų sistemos veikla, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocinę ir pažintinę funkciją. Paveiktos gali būti tokios smegenų dalys kaip prefrontalinė žievė, kurios sutrikimai gali lemti sprendimų priėmimo problemas, bei laikinosios skilties, kuri dalyvauja atmintyje ir emocijų reguliavime. Be to, neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, disbalansas gali turėti didelę įtaką šios ligos vystymuisi, sukeldamas psichozinius simptomus.

Ligos aprašymas

Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai yra trumpalaikiai psichiniai sutrikimai, kurie pasižymi intensyviomis psichozinėmis patirtimis, tokiomis kaip haliucinacijos, kliedesiai ir emociniai sutrikimai. Paprastai šie sutrikimai pasireiškia staiga ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti reikšmingą poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, socialiniams ryšiams ir bendram psichologiniam sveikatingumui. Be to, nesprendžiant šių sutrikimų, gali atsirasti ilgalaikės pasekmės, tokios kaip didesnė rizika susirgti lėtinėmis psichinėmis ligomis.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai šie sutrikimai atsiranda dėl streso, traumos ar sunkių emocinių išgyvenimų. Be to, biologiniai veiksniai, tokie kaip genai, gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Tokių sutrikimų atsiradimą gali skatinti ir medikamentų vartojimas, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų) vartojimas. Taip pat, infekcinės ligos, endokrininiai sutrikimai ir neurologinės ligos gali prisidėti prie psichozinių simptomų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Stresas ir psichologinė trauma – gali sukelti psichozinius simptomus, ypač tiems, kurie jau turi polinkį į psichines ligas.
• Genetinė predispozicija – žmonės, turintys šeimos istoriją psichinių ligų, yra labiau linkę į šiuos sutrikimus.
• Medikamentai ir narkotikai – piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali sukelti arba pabloginti psichozinius simptomus.
• Socialinė izoliacija – socialinių ryšių trūkumas gali padidinti psichozinių sutrikimų riziką.

Simptomai

• Psichoziniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos (girdėjimas balsų, matymas dalykų, kurie neegzistuoja) ir kliedesiai (klaidingi įsitikinimai, pavyzdžiui, kad kas nors persekioja asmenį).
• Emociniai sutrikimai, tokie kaip stipri nerimo, depresijos ar nuotaikos svyravimai.
• Pokyčiai elgesyje, įskaitant socialinę izoliaciją, neorganizuotą mąstymą ir sunkumus bendraujant su kitais.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir energijos trūkumas.

Diagnostika

Ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų diagnozė paprastai remiasi klinikine apžiūra ir pacientų istorija. Psichiatras atlieka išsamų interviu, kad nustatytų simptomus, jų trukmę ir galimas priežastis. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ar smegenų vaizdavimas (pvz., MRT), gali būti naudojami siekiant pašalinti kitus galimus sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu dažnai skiriami antipsichoziniai vaistai, kurie padeda kontroliuoti psichozinius simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga gydant emocinius sutrikimus ir padedant pacientams įveikti stresą. Be to, palaikomoji terapija, grupinės terapijos ir socialinės intervencijos gali padėti asmenims atkurti socialinius ryšius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad psichodelinės terapijos metodai gali turėti potencialą gydant psichozinius sutrikimus, tačiau šie metodai dar yra tyrimų etape.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Anatomija

Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai dažnai susiję su smegenų funkcijomis, ypač su tomis sritimis, kurios atsakingos už emocijas, mąstymą ir elgesį. Pagrindinės paveiktos smegenų sritys apima priekinę žievę, kuri dalyvauja sprendimų priėmime ir emocijų reguliavime, taip pat limbinę sistemą, kuri atsakinga už emocijas ir atmintį. Šių sričių disfunkcija gali sukelti psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai.

Ligos aprašymas

Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai yra psichinės sveikatos būklės, kurios pasireiškia trumpalaikiais, bet intensyviais psichoziniais simptomais. Šie sutrikimai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių ir dažnai pasireiškia staiga, sukeldami didelį nerimą tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir bendrai psichinei sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra stresas, traumos, sunki psichinė liga, tokių kaip bipolinis sutrikimas ar šizofrenija, taip pat psichoaktyvių medžiagų vartojimas, pavyzdžiui, alkoholio ar narkotikų. Biologiniai mechanizmai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas smegenyse, taip pat gali prisidėti prie šių sutrikimų atsiradimo. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui.

Rizikos faktoriai

• Stresas: Didelis emocinis ar fizinis stresas gali sukelti psichozinius simptomus, ypač esant kitoms psichinės sveikatos problemoms.
• Psichoaktyvios medžiagos: Narkotikų vartojimas, ypač psichodelinių ar stimuliuojančių medžiagų, gali sukelti psichozinius epizodus.
• Genetika: Asmenys, turintys šeimos istoriją psichinių ligų, yra labiau linkę išsivystyti šiems sutrikimams.
• Traumos: Psichologinės traumos ar smurtinės situacijos gali paskatinti šių sutrikimų atsiradimą.

Simptomai

• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai gali apimti nerimą, miego sutrikimus ir nuotaikos svyravimus. Sunkesni simptomai gali būti haliucinacijos (girdėjimas ar matymas to, ko nėra) ir kliedesiai (klaidingos įsitikinimų sistemos).
• Pacientai taip pat gali patirti socialinę izoliaciją, nes sunkiai bendrauja su kitais ir gali prarasti realybės suvokimą.

Diagnostika

Ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų diagnozė dažnai prasideda nuo išsamaus paciento interviu, kurio metu vertinami simptomai ir jų trukmė. Gydytojai gali atlikti fizinius tyrimus, kad pašalintų kitas galimas ligas, ir naudoti psichologinius testus, kad įvertintų paciento psichinę būklę. Kartais gali būti rekomenduojami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti medžiagų, galinčių sukelti psichozę, pavyzdžiui, narkotikų ar alkoholio, buvimą organizme.

Gydymas

Gydymas ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antipsichozinius vaistus, kurie padeda sumažinti psichozinius simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti veiksminga, padedant pacientams suprasti ir valdyti savo simptomus. Be to, svarbu teikti socialinę paramą ir švietimą pacientams bei jų šeimoms. Naujausios terapijos galimybės apima psichoterapinius metodus, kurie integruoja technologijas, pavyzdžiui, virtualios realybės terapiją, siekiant padėti pacientams susidoroti su simptomais ir stresu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas