Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai
Anatomija
Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai yra susiję su žmogaus centrinės nervų sistemos veikla, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocinę ir pažintinę funkciją. Paveiktos gali būti tokios smegenų dalys kaip prefrontalinė žievė, kurios sutrikimai gali lemti sprendimų priėmimo problemas, bei laikinosios skilties, kuri dalyvauja atmintyje ir emocijų reguliavime. Be to, neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, disbalansas gali turėti didelę įtaką šios ligos vystymuisi, sukeldamas psichozinius simptomus.
Ligos aprašymas
Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai yra trumpalaikiai psichiniai sutrikimai, kurie pasižymi intensyviomis psichozinėmis patirtimis, tokiomis kaip haliucinacijos, kliedesiai ir emociniai sutrikimai. Paprastai šie sutrikimai pasireiškia staiga ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti reikšmingą poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, socialiniams ryšiams ir bendram psichologiniam sveikatingumui. Be to, nesprendžiant šių sutrikimų, gali atsirasti ilgalaikės pasekmės, tokios kaip didesnė rizika susirgti lėtinėmis psichinėmis ligomis.
Ligos priežastis
Pagrindinės ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai šie sutrikimai atsiranda dėl streso, traumos ar sunkių emocinių išgyvenimų. Be to, biologiniai veiksniai, tokie kaip genai, gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Tokių sutrikimų atsiradimą gali skatinti ir medikamentų vartojimas, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų) vartojimas. Taip pat, infekcinės ligos, endokrininiai sutrikimai ir neurologinės ligos gali prisidėti prie psichozinių simptomų atsiradimo.
Rizikos faktoriai
- Stresas ir psichologinė trauma – gali sukelti psichozinius simptomus, ypač tiems, kurie jau turi polinkį į psichines ligas.
- Genetinė predispozicija – žmonės, turintys šeimos istoriją psichinių ligų, yra labiau linkę į šiuos sutrikimus.
- Medikamentai ir narkotikai – piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali sukelti arba pabloginti psichozinius simptomus.
- Socialinė izoliacija – socialinių ryšių trūkumas gali padidinti psichozinių sutrikimų riziką.
Simptomai
- Psichoziniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos (girdėjimas balsų, matymas dalykų, kurie neegzistuoja) ir kliedesiai (klaidingi įsitikinimai, pavyzdžiui, kad kas nors persekioja asmenį).
- Emociniai sutrikimai, tokie kaip stipri nerimo, depresijos ar nuotaikos svyravimai.
- Pokyčiai elgesyje, įskaitant socialinę izoliaciją, neorganizuotą mąstymą ir sunkumus bendraujant su kitais.
- Fiziniai simptomai, tokie kaip miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir energijos trūkumas.
Diagnostika
Ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų diagnozė paprastai remiasi klinikine apžiūra ir pacientų istorija. Psichiatras atlieka išsamų interviu, kad nustatytų simptomus, jų trukmę ir galimas priežastis. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ar smegenų vaizdavimas (pvz., MRT), gali būti naudojami siekiant pašalinti kitus galimus sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.
Gydymas
Ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu dažnai skiriami antipsichoziniai vaistai, kurie padeda kontroliuoti psichozinius simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga gydant emocinius sutrikimus ir padedant pacientams įveikti stresą. Be to, palaikomoji terapija, grupinės terapijos ir socialinės intervencijos gali padėti asmenims atkurti socialinius ryšius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad psichodelinės terapijos metodai gali turėti potencialą gydant psichozinius sutrikimus, tačiau šie metodai dar yra tyrimų etape.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas