Ūminis bronchiolitas

Anatomija

Ūminis bronchiolitas yra liga, kuri paveikia kvėpavimo sistemą, ypač mažus kvėpavimo takus, vadinamus bronchiolėmis. Šios struktūros yra mažos, šakotos kvėpavimo takų dalys, esančios tarp didesnių bronchų ir alveolių. Jos atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindamos oro srautą į plaučius ir padėdamos reguliuoti kvėpavimo procesą. Ūminis bronchiolitas dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių kvėpavimo takai yra siauri ir gali lengvai užsikimšti uždegimo ar gleivių. Dėl šios ligos uždegimo ir obstrukcijos, kvėpavimo funkcija gali būti labai sutrikdyta, o tai gali sukelti deguonies trūkumą organizme.

Ligos aprašymas

Ūminis bronchiolitas yra uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda dėl virusinės infekcijos, pirmiausia sukeliamas respiracinio sincitinio viruso (RSV). Liga pasižymi bronchų ir bronchiolių uždegimu, kuris sukelia kvėpavimo takų obstrukciją. Pagrindiniai ligos aspektai apima uždegimo pasekmes, tokias kaip padidėjusi gleivių gamyba, bronchų spazmas ir kvėpavimo sunkumai. Ūminis bronchiolitas yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, ypač mažiems vaikams, ir reikalauja tinkamo gydymo bei stebėjimo.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminio bronchiolito priežastys yra virusinės infekcijos, ypač respiracinio sincitinio viruso (RSV), tačiau liga gali būti sukelta ir kitų virusų, tokių kaip adenovirusai, paragripo virusai ar influencos virusai. Infekcija dažniausiai plinta per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Be to, užsikrėsti galima kontaktuojant su užkrėstomis paviršiais. Rizikos faktoriai, tokie kaip ankstyvas gimdymas, kvėpavimo takų anomalijos, imuninės sistemos sutrikimai arba buvimas uždarose erdvėse, gali padidinti ligos atsiradimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Ankstyvas gimdymas – kūdikiai, gimę anksčiau laiko, turi nesubrendusius kvėpavimo takus, todėl yra labiau pažeidžiami.
• Imuninės sistemos sutrikimai – vaikai su silpna imunine sistema yra labiau linkę į infekcijas.
• Buvimas uždarose erdvėse – didesnė rizika užsikrėsti virusais, kurie sukelia bronchiolitą.
• Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos – vaikai, dažnai sergantys kvėpavimo takų ligomis, gali turėti didesnę riziką susirgti bronchiolitu.

Simptomai

• Pagrindiniai ūminio bronchiolito simptomai apima sausą kosulį, kvėpavimo pasunkėjimą, švokštimą, greitą kvėpavimą ir mažesnį deguonies prisotinimą kraujyje. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti dusulys ir cianozė (odos mėlynavimas). Taip pat gali būti karščiavimas, nuovargis ir apetito praradimas.

Diagnostika

Ūminiam bronchiolitui diagnozuoti naudojami įvairūs metodai. Pirmiausia gydytojas atlieka fizinį tyrimą, įvertina paciento simptomus ir kvėpavimo funkciją. Dažnai atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, rentgeno nuotraukos, kad būtų galima įvertinti plaučių būklę, ir deguonies saturacijos matavimas, siekiant nustatyti deguonies lygį organizme. Kartais gali būti atliekami virusų tyrimai, siekiant nustatyti sukelėją.

Gydymas

Ūminio bronchiolito gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai taikomas simptominis gydymas, kuris gali apimti drėkinimą, fiziologinio tirpalo inhaliacijas, bronchodilatatorius, siekiant palengvinti kvėpavimą, ir, esant sunkioms formoms, deguonies terapiją. Jei liga yra sunki, gali prireikti hospitalizuoti pacientą, kad būtų užtikrintas tinkamas stebėjimas ir gydymas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip monocloniniai antikūnai, gali būti svarstomos kaip prevencinė priemonė pacientams, turintiems didelę riziką susirgti bronchiolitu. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas