Ūminis cholecistitas

Anatomija

Ūminis cholecistitas yra liga, susijusi su tulžies pūslės uždegimu. Tulžies pūslė yra mažas organas, esantis dešinėje pilvo pusėje, po kepenimis. Jos pagrindinė funkcija yra kaupti ir koncentruoti tulžį, kurią gamina kepenys. Tulžis yra reikalinga riebalų virškinimui ir absorbcijai. Ūminio cholecistito atveju, tulžies pūslės sienelės uždegimas gali sukelti skausmą, infekciją ir net komplikacijas, tokias kaip tulžies pūslės perforacija ar abscesas, o tai gali paveikti aplinkinius organus, tokius kaip kepenys ir kasa.

Ligos aprašymas

Ūminis cholecistitas pasižymi staigiu tulžies pūslės uždegimu, dažniausiai sukeltu tulžies akmenų, kurie blokuoja tulžies latakus. Liga gali būti klasifikuojama kaip kalkulinis (su akmenimis) arba nekalkulinis (be akmenų) cholecistitas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, ir reikalauti skubios medicininės intervencijos. Ūminis cholecistitas dažniausiai pasireiškia suaugusiems, ypač moterims, ir gali turėti didelį poveikį gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Pagrindinė ūminio cholecistito priežastis yra tulžies akmenų susidarymas, kurie blokuoja tulžies pūslės latakus. Be akmenų, liga gali būti sukeliama ir kitų veiksnių, tokių kaip tulžies pūslės disfunkcija, infekcijos (pvz., bakterinės infekcijos), traumos ar net piktybiniai navikai. Mechanizmai, kurie prisideda prie šios ligos vystymosi, gali būti susiję su tulžies stagnacija, uždegiminiais procesais ir padidėjusiu slėgiu tulžies pūslėje.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – padidina tulžies akmenų susidarymo riziką, nes riebalų metabolizmas gali būti sutrikdytas.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šia liga, nes su amžiumi didėja tulžies akmenų rizika.
• Moteriška lytis – moterys dažniau serga ūminiu cholecistitu dėl hormoninių pokyčių ir nėštumo poveikio.
• Mityba – dieta, turinti daug riebalų ir mažai skaidulų, gali padidinti akmenų susidarymo riziką.
• Genetika – šeimos istorija gali turėti įtakos ligos išsivystymui.

Simptomai

• Pagrindiniai ūminio cholecistito simptomai apima stiprų skausmą dešinėje pilvo pusėje, kuris gali plisti į nugarą ar dešinį petį. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, karščiavimas, šaltkrėtis ir gelta. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo laipsnio ir galimų komplikacijų.

Diagnostika

Ūminio cholecistito diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo ir fizinio patikrinimo. Gydytojas gali atlikti pilvo ultragarsą, kad nustatytų tulžies akmenis ir uždegimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti uždegimo požymius (pvz., leukocitozė) ir kepenų funkcijos rodiklius. Kartais gali prireikti kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų, kad būtų galima geriau įvertinti ligos sunkumą ir galimas komplikacijas.

Gydymas

Ūminio cholecistito gydymas dažniausiai apima chirurginę intervenciją, vadinamą cholecistektomija, kurios metu pašalinama tulžies pūslė. Operacija gali būti atliekama laparoskopiniu būdu arba atviru metodu, priklausomai nuo ligos sunkumo. Prieš operaciją pacientams gali būti skiriama antibiotikų terapija, siekiant sumažinti infekciją. Be chirurginio gydymo, pacientams gali būti rekomenduojama laikytis specialios dietos, kad būtų sumažinta tulžies pūslės apkrova. Naujausios terapijos galimybės gali apimti minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP), siekiant pašalinti akmenis iš tulžies latakų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas