Ūminis hepatitas A

Ligos aprašymas

Tai virusinis kepenų uždegimas, pasireiškiantis gelta ir kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu.

Sukėlėjas

Infekciją sukelia hepatito A virusas. Jis jautrus karščiui ir dezinfekcijoms medžiagoms, bet gėlame ir jūros vandenyje išgyvena iki 12 mėnesių.

Paplitimas

Sukėlėjo rezervuaras yra žmonės. Infekcijos šaltinis – asmuo, sergantis kliniškai pasireiškiančia ar simptomų nesukeliančia šios infekcijos forma. Užkrečiamasis periodas prasideda 10 dienų iki ligos pradžios ir tęsiasi vidutiniškai apie 3 savaites. Lėtinių viruso nešiotojų nebūna. Sukėlėjas perduodamas fekaliniu – oraliniu būdu. Užkratas į organizmą patenka per rankas nuo įvairių objektų, su vandeniu ar maistu, ypač tinkamai termiškai neapdorotu. Šiais laikais svarbus rizikos veiksnys yra kelionės į užsienio šalis. Retai virusas perduodamas su krauju. Vis dažnesni infekcijos protrūkiai tarp intraveninių narkomanų. Hepatitu A sergama visame pasaulyje, ypač ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje sergamumo sezoniškumas nežymus, daugiau sergančiųjų rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje.

Simptomai

Susergama praėjus nuo 14 iki 50 dienų nuo užsikrėtimo. Prasidedančią ligą rodo karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, kartais kvėpavimo takų uždegimo požymiai. Po keletos dienų temperatūra sunormalėja, išryškėja virškinimo veiklos sutrikimo požymiai – apetito stoka, pykinimas, vėmimas, skausmas po krūtine ir dešinėje pašonėje. Padidėja kepenys, rečiau blužnis. Patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Dar po 2 dienų pagelsta akių obuoliai, vėliau – gleivinės ir oda. Esant geltai, ligonio būklė pagerėja, tik lieka silpnumas, nėra apetito. Hepatitas gali pasireikšti nuo simptomų nesikeliančių formų iki staigaus kepenų kilmės neuropsichikos pakenkimo. Ligos prognozė gera. Po ligos pasitaiko tik laikinų negalavimų.

Diagnostika

Ankstyvai diagnostikai svarbu išsiaiškinti apie buvusius ligos atvejus aplinkoje, keliones į šalis, kur didelis sergamumas hepatitu A. Nustatomas kepenų fermento alataminotranferazės aktyvumas, kurio padidėjimas labai būdingas. Ir specifiški antikūnai (apsauginius imuniteto veiksnius) prieš infekcijos sukėlėją kraujo serume.

Gydymas

Asmenys, sergantys virusiniu hepatitu gydomi infekciniuose stacionaruose. Vaistų, veikiančių sukėlėją nėra. Režimas ir dieta skiriama atsižvelgiant į ligos sunkumą. Nuo laisvo iki griežto gulimo režimo. Dieta be rūkytų, marinuotų, keptų patiekalų ir aštrių prieskonių, gyvulinių riebalų. Iš viso turi būti 2000-3000 kcal. Ligonis turi gauti pakankamai  vitaminų ir skysčių (2-3l per parą), reguliariai tuštintis. Maisto racione turėtų būti pieniškos ir daržovių sriubos, varškė, kefyras, grietinė, sviestas, minkštai virti kiaušiniai, šviežia virta žuvis, liesa mėsa, košės, balta duona, džiūvėsiai. Atsiradus tinimams ribojami skysčiai ir valgomoji druska, duodami daug kalio turintys produktai kaip bulvės, obuoliai, razinos. Kai yra anoreksija, pykina, į veną lašinami gliukozės ir Ringerio tirpalų su vitaminais. Jei vargina niežulys – skiriama antihistamininių preparatų, ursodeoksicholinės rūgšties, cholestiramino. Kortikosteroidai vartojami tik didelės intoksikacijos atveju.

Profilaktika

Pagrindinės hepatito profilaktikos priemonės yra sanitarinės – higieninės, vakcinacija ir elgesio keitimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas