Ūminis ir poūmis kepenų nepakankamumas

Anatomija

Ūminis ir poūmis kepenų nepakankamumas yra sunki būklė, susijusi su kepenų funkcijos sutrikimu. Kepenys yra gyvybiškai svarbus organas, atsakingas už medžiagų apykaitą, toksinų šalinimą, baltymų sintezę ir kitų svarbių procesų vykdymą. Ši liga paveikia kepenis, jų struktūrą ir funkcijas, todėl gali turėti įtakos visam organizmui, ypač virškinimo, endokrininės ir imuninės sistemos veiklai. Kepenų nepakankamumas gali sukelti toksiškų medžiagų kaupimąsi kraujyje, kas gali paveikti smegenis ir kitus organus.

Ligos aprašymas

Ūminis ir poūmis kepenų nepakankamumas apibūdinamas kaip greitas kepenų funkcijos praradimas, kuris gali pasireikšti per kelias valandas iki kelių mėnesių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius komplikacijas, įskaitant kepenų komą ir mirtį. Ūminis kepenų nepakankamumas dažnai yra susijęs su toksiniu poveikiu, infekcijomis ar autoimuninėmis ligomis. Poūmis kepenų nepakankamumas gali būti lėtesnis ir susijęs su chroniškomis ligomis, tokiomis kaip hepatitas ar cirozė.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminio ir poūmio kepenų nepakankamumo priežastys apima:

• Medikamentų perdozavimas, ypač paracetamolio.
• Virusiniai hepatitai (A, B, C, D, E).
• Toksiniai poveikiai, pavyzdžiui, alkoholio ar cheminių medžiagų vartojimas.
• Autoimuninės ligos, tokios kaip autoimuninis hepatitas.
• Įgimtos kepenų ligos, pvz., Wilsono liga.

Rizikos faktoriai

• Alkoholio vartojimas – didelis alkoholio kiekis gali pakenkti kepenims ir sukelti ligas.
• Virusinės infekcijos – asmenys, turintys hepatito virusą, yra labiau linkę į kepenų nepakankamumą.
• Paveldimumas – tam tikros genetinės ligos gali padidinti riziką.
• Medikamentų vartojimas – kai kurie vaistai gali sukelti kepenų pažeidimus.
• Nutukimas ir metabolinis sindromas – tai gali sukelti riebalinę kepenų ligą.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti bendras silpnumas, nuovargis ir apetito praradimas.
• Vėliau gali pasireikšti gelta, odos niežėjimas ir tamsus šlapimas.
• Stipresniais atvejais gali atsirasti kraujavimas, sumišimas ar net koma.

Diagnostika

Ūminio ir poūmio kepenų nepakankamumo diagnozė paprastai remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, kurie nustato kepenų fermentų lygius (ALT, AST, bilirubinas), koaguliacijos tyrimus ir virusinio hepatito žymenis. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, siekiant įvertinti kepenų struktūrą.

Gydymas

Ūminio ir poūmio kepenų nepakankamumo gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Pagrindiniai gydymo metodai gali apimti:

• Medikamentinį gydymą, skirtą pašalinti toksiškas medžiagas ir gydyti infekcijas.
• Kepenų transplantaciją, jei kepenų funkcija yra labai sutrikusi.
• Simptominį gydymą, pavyzdžiui, skysčių ir elektrolitų balansą.
• Dietos korekcijas, siekiant sumažinti kepenų apkrovą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas