Ūminis nefritinis sindromas

Anatomija

Ūminis nefritinis sindromas tiesiogiai susijęs su inkstų anatomija, ypač su glomerulų struktūra. Inkstai yra poriniai organai, esantys abiejose nugaros pusėse, ir jų pagrindinė funkcija yra filtracija, šalinant atliekas ir perteklinius skysčius iš kraujo. Glomerulai, tai mikroskopinės kraujagyslių kilpos, kurios sudaro pirminę filtracijos vietą, yra ypač pažeidžiami šios ligos metu. Ūminis nefritinis sindromas gali sukelti uždegimą glomeruluose, sutrikdydamas jų funkciją ir lemiančią skysčių bei elektrolitų disbalansą organizme.

Ligos aprašymas

Ūminis nefritinis sindromas yra klinikinis sindromas, apibūdinantis inkstų uždegimą, kuris dažnai pasireiškia po infekcijų ar imunologinių reakcijų. Ši liga pasižymi trimis pagrindiniais simptomais: hematurija (kraujas šlapime), proteinurija (baltymai šlapime) ir hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis). Ūminis nefritinis sindromas yra svarbus, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų funkcijos nepakankamumas, jei nebus laiku diagnozuotas ir gydomas.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminio nefritinio sindromo priežastys gali būti infekcinės, tokios kaip streptokokinė infekcija, kuri dažnai pasireiškia po gerklės skausmo ar odos infekcijų. Be to, autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, taip pat gali sukelti šį sindromą. Kitos priežastys apima vaistų poveikį, toksinus ir kai kurias genetines ligas. Šie veiksniai sukelia uždegimą inkstų glomeruluose, pažeidžiant jų filtravimo gebėjimus.

Rizikos faktoriai

• Infekcijos: ankstesnės bakterinės ar virusinės infekcijos gali padidinti ūminio nefritinio sindromo riziką.
• Autoimuninės ligos: asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis, yra labiau linkę į inkstų uždegimus.
• Genetiniai veiksniai: tam tikros genetinės predispozicijos gali didinti ligos tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima kraują šlapime (hematurija), kuris gali pasireikšti kaip matomas kraujas arba mikroskopiškai, baltymus šlapime (proteinurija) ir padidėjusį kraujospūdį. Taip pat gali pasireikšti edema (patinimas), ypač aplink akis ir kojose, nuovargis, apetito praradimas ir skausmas juosmens srityje.

Diagnostika

Ūminio nefritinio sindromo diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį ištyrimą ir laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai yra šlapimo analizė, kuri padeda nustatyti hematuriją ir proteinuriją, taip pat kraujo tyrimai, skirti įvertinti inkstų funkciją. Kartais gali būti atliekama inkstų biopsija, siekiant patvirtinti uždegimo priežastį ir nustatyti tinkamą gydymo strategiją.

Gydymas

Ūminio nefritinio sindromo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Pagrindinės gydymo galimybės apima vaistus, tokius kaip diuretikai, siekiant sumažinti edemą, ir antihipertenzinius vaistus kraujospūdžiui kontroliuoti. Jei liga yra susijusi su infekcija, gali būti skiriami antibiotikai. Sunkiais atvejais gali prireikti imunoterapijos arba kortikosteroidų. Be to, svarbu stebėti ir reguliuoti skysčių bei elektrolitų balansą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, šiuo metu yra tiriamos, siekiant geriau valdyti šią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas