Ūminis paralyžinis poliomielitas, kitas ir nepatikslintas
Anatomija
Ūminis paralyžinis poliomielitas, dažnai vadinamas poliomielitu, yra virusinė infekcija, kuri daugiausia paveikia centrinę nervų sistemą, ypač nugaros smegenis. Ši liga sukelia uždegimą nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje, kuri yra atsakinga už motorinę funkciją. Dėl šio uždegimo gali atsirasti raumenų paralyžius, nes pažeidžiamos motorinės neuronų ląstelės, esančios nugaros smegenyse. Be to, liga gali paveikti ir kitus nervų sistemos komponentus, dėl ko gali pasireikšti įvairūs neurologiniai simptomai.
Ligos aprašymas
Ūminis paralyžinis poliomielitas yra užkrečiama liga, kurią sukelia poliovirusas. Šis virusas daugiausiai perduodamas per užkrėstą vandenį ar maistą, ir jis gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus. Liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, pradedant nuo lengvų, panašių į gripą, iki sunkių paralyžiaus formų. Poliomyelitas yra ypač svarbus dėl savo potencialo sukelti ilgalaikį negalėjimą ir net mirtį. Dėl vakcinacijos programų ligos dažnis gerokai sumažėjo, tačiau ji vis dar kelia grėsmę kai kuriose pasaulio vietose.
Ligos priežastis
Pagrindinė ūminio paralyžinio poliomielito priežastis yra poliovirusas, kuris priklauso enterovirusų šeimai. Virusas gali patekti į organizmą per virškinamąjį traktą ir, patekęs į kraują, gali pasiekti nervų sistemą. Yra trys polioviruso serotipai: tipo 1, tipo 2 ir tipo 3. Infekcija dažnai prasideda nuo asimptominių arba lengvų simptomų, tačiau kai kuriais atvejais virusas gali sukelti sunkius neurologinius pažeidimus. Rizikos veiksniai apima nepakankamą vakcinaciją, sanitarinių sąlygų trūkumą ir didelį gyventojų tankumą.
Rizikos faktoriai
- Nevakcinacija: asmenys, kurie nėra vakcinuoti nuo poliomielito, yra labiausiai pažeidžiami.
- Sanitarinės sąlygos: prastos higienos ir sanitarijos sąlygos gali didinti ligos plitimo riziką.
- Vaikų amžius: poliomielitas dažniausiai pasireiškia vaikams, ypač iki penkerių metų amžiaus.
- Imuninės sistemos sutrikimai: asmenys su silpna imunine sistema gali būti labiau linkę į sunkią ligos formą.
Simptomai
- Pradiniai simptomai gali apimti karščiavimą, gerklės skausmą, galvos skausmą ir raumenų skausmus.
- Sunkesnėse formose gali pasireikšti raumenų silpnumas, paralyžius, kvėpavimo sutrikimai ir net mirtis.
- Simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kiek nervų sistemos komponentų yra paveikta.
Diagnostika
Ūminio paralyžinio poliomielito diagnostika apima klinikinius tyrimus ir laboratorinius tyrimus. Gydytojai vertina paciento simptomus ir anamnezę, o laboratoriniai tyrimai gali apimti viruso išskyrimą iš išmatų, smegenų skysčio analizę arba serologinius testus, siekiant nustatyti antikūnus prieš poliovirusą. MRT ir CT gali būti naudojami siekiant įvertinti nervų sistemos pažeidimus.
Gydymas
Šiuo metu nėra specifinio gydymo poliomielitui, tačiau gydymas daugiausia orientuotas į simptomų valdymą ir palaikomąją terapiją. Tai gali apimti fizinę terapiją, kad būtų išlaikyta raumenų funkcija, ir metodus, padedančius pacientams kvėpuoti, jei yra kvėpavimo raumenų paralyžius. Vakcinos yra efektyviausias būdas užkirsti kelią poliomielitui, ir šiuo metu naudojamos dvi vakcinos: inaktyvuota poliomielito vakcina (IPV) ir oralinė poliomielito vakcina (OPV). Naujų terapijos galimybių tyrimai ir toliau vyksta, siekiant gerinti gydymo metodus ir sumažinti ligos komplikacijas.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas