Uretritas ir šlaplės sindromas

Anatomija

Uretritas ir šlaplės sindromas yra ligos, susijusios su šlaplės struktūra ir funkcija. Šlaplė yra vamzdelis, kuris perduoda šlapimą iš šlapimo pūslės į išorę. Ji yra svarbi šlapimo sistemos dalis, kurią sudaro raumenys ir gleivinė. Uretritas gali paveikti tiek vyrų, tiek moterų šlaplę, tačiau anatominiu požiūriu vyriška ir moteriška šlaplės struktūra skiriasi. Vyrų šlaplė yra ilgesnė ir sudaro tris dalis: prostatos, membraninė ir akytkūnio. Moterų šlaplė yra trumpesnė ir tiesesnė, todėl ji yra labiau pažeidžiama infekcijų. Uretritas gali sukelti uždegimą, skausmą ir diskomfortą, paveikdamas šlapimo sistemos funkcionalumą.

Ligos aprašymas

Uretritas yra šlaplės uždegimas, kurį gali sukelti infekcija, dirginimas ar kiti veiksniai. Ši liga gali būti bakterinė, virusinė ar grybelinė. Uretritas gali sukelti šlaplės sindromą, kuris apima simptomus, tokius kaip skausmas, deginimas šlapinantis ir dažnas šlapinimasis. Ligą svarbu diagnozuoti ir gydyti, nes ji gali sukelti komplikacijų, tokių kaip šlapimo takų infekcijos ar nevaisingumas. Uretritas ir šlaplės sindromas yra svarbūs sveikatos klausimai, turintys įtakos tiek fizinei, tiek psichologinei pacientų gerovei.

Ligos priežastis

Pagrindinės uretrito priežastys apima bakterines infekcijas, dažniausiai sukeltas Chlamydia trachomatis ar Neisseria gonorrhoeae, taip pat virusines infekcijas, tokias kaip herpes simplex virusas. Be to, dirginimas, sukeltas cheminių medžiagų, tokių kaip muiliniai ar spermicidiniai preparatai, taip pat gali sukelti uretritą. Kitos galimos priežastys gali būti traumos, šlapimo takų obstrukcija ir tam tikros medicininės procedūros. Rizikos veiksniai, tokie kaip seksualinė praktika be apsaugos, taip pat gali padidinti ligos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Dažnas seksualinių partnerių keitimas – padidina riziką užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis.
• Naudojimas nesaugių kontraceptinių metodų – gali sukelti šlaplės dirginimą ir infekcijas.
• Silpna imuninė sistema – gali padidinti jautrumą infekcijoms.
• Ankstesnės šlapimo takų infekcijos – didina naujų infekcijų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai uretrito simptomai apima skausmą ir deginimą šlapinantis, dažną šlapinimąsi, šlapimo išskyras, kurios gali būti skaidrios, gelsvos ar žalsvos, ir gali būti nemalonus kvapas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pilvo skausmas ar diskomfortas. Sunkesniais atvejais gali atsirasti karščiavimas ir bendras silpnumas, rodančius infekcijos plitimą.

Diagnostika

Uretrito diagnozė paprastai prasideda nuo paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimus, norėdamas patikrinti infekcijas ar uždegimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip šlapimo kultūros, gali padėti nustatyti specifines bakterijas ar virusus. Kartais gali būti atliekami kraujo tyrimai ar specialūs testai, skirti lytiniu keliu plintančioms ligoms nustatyti.

Gydymas

Uretrito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Bakterinės infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais. Gydytojas gali paskirti specifinius vaistus, atsižvelgdamas į infekcijos sukėlėją. Be to, pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad padėtų išplauti bakterijas iš organizmo. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir priešuždegiminiai vaistai, gali padėti sumažinti simptomus. Svarbu, kad pacientai laikytųsi gydytojo nurodymų ir baigtų visą gydymo kursą, kad išvengtų pasikartojančių infekcijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas