Ūžesys

Anatomija

Ūžesys, dar vadinamas tinitu, yra būklė, kai žmogus girdi garsus, kurie nėra sukelti išorinės garso šaltinio. Ši liga dažniausiai susijusi su ausų anatomija, ypač vidine ausimi, kuri yra atsakinga už garsų suvokimą. Vidinė ausis, kurią sudaro sraigė ir vestibuliarinis aparatas, gali būti paveikta įvairių veiksnių, tokių kaip triukšmo poveikis, infekcijos ar su amžiumi susiję pokyčiai. Taip pat gali būti paveikta klausos nervo funkcija, kuris perduoda garsus iš ausies į smegenis.

Ligos aprašymas

Ūžesys yra būklė, kai žmogus jaučia garsus, tokius kaip švilpimas, ūžimas ar šnarėjimas, kurie gali būti nuolatiniai arba periodiniai. Šie garsai gali būti įvairaus intensyvumo ir trukmės, ir jie gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei. Ūžesys yra svarbus, nes jis gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri patologiniai procesai, ir gali turėti įtakos psichologinei būklei, sukeldamas stresą, nerimą ir miegų sutrikimus.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūžesio priežastys gali būti labai įvairios. Tai gali būti triukšmo poveikis, pavyzdžiui, ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje, ausų infekcijos, ausų vaško perteklius, su amžiumi susiję pokyčiai, vaistai, kurie gali sukelti šią būklę, ir kai kurios ligos, tokios kaip Meniere liga. Taip pat gali būti neurologiniai sutrikimai, kurie veikia klausos nervą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria ūžesį dėl natūralių senėjimo procesų.
• Triukšmo poveikis: asmenys, dirbantys triukšmingose aplinkose, rizikuoja susidurti su šia liga.
• Klausos sutrikimai: asmenys, turintys klausos problemų, dažniau patiria ūžesį.
• Psichologinė būsena: stresas ir depresija gali pabloginti ūžesio simptomus.

Simptomai

• Pagrindiniai ūžesio simptomai apima įvairius garsus, tokius kaip švilpimas, ūžimas ar šnarėjimas, kurie gali būti nuolatiniai arba atsirasti periodiškai. Garsai gali būti lengvi, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti labai intensyvūs ir trukdyti kasdieniam gyvenimui, miegui ar net koncentracijai. Kai kurie žmonės gali jausti papildomus simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimai.

Diagnostika

Ūžesio diagnozė dažniausiai prasideda nuo anamnezės surinkimo ir klausos tyrimų. Gydytojai gali atlikti fizinį ausų tyrimą, kad nustatytų galimas infekcijas ar ausų vaško perteklių. Taip pat gali būti naudojami audiometrijos tyrimai, kurie padeda įvertinti klausos lygį ir nustatyti, ar yra kitų klausos sutrikimų. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant išsiaiškinti galimas neurologines problemas.

Gydymas

Ūžesio gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, gali būti skiriami, jei ūžesys yra susijęs su uždegimu. Taip pat gali būti naudojami antidepresantai arba vaistai nuo nerimo, jei simptomai yra susiję su psichologiniais sutrikimais. Nemedicininiai gydymo būdai apima garsų terapiją, kuri padeda sumažinti ūžesio suvokimą, ir kognityvinę elgesio terapiją, kuri gali padėti pacientams geriau susidoroti su simptomais. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip smegenų stimuliacija, taip pat yra tiriami kaip galimybė ūžesio gydymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas