Užmigimo sutrikimai ir nemiga [insomnija]

Anatomija

Užmigimo sutrikimai ir nemiga (insomnija) yra ligos, kurios tiesiogiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą. Miegas yra sudėtingas procesas, kurį reguliuoja įvairūs smegenų regionai, ypač hipotalamas, kuris kontroliuoja miego ir budrumo ciklus. Taip pat svarbūs neurotransmiteriai, tokie kaip melatoninas, serotoninas ir gama-aminobutirūgštis (GABA), kurie padeda sureguliuoti miego kokybę ir trukmę. Be to, miego sutrikimai gali paveikti endokrininę sistemą, nes miegas yra susijęs su hormonų išsiskyrimu, pavyzdžiui, streso hormono kortizolio. Dėl to ilgalaikiai miego sutrikimai gali turėti įtakos visai organizmo fiziologijai.

Ligos aprašymas

Užmigimo sutrikimai ir nemiga apibūdinami kaip sunkumai užmigti, išlaikyti miegą arba ankstyvas pabudimas, po kurio neįmanoma vėl užmigti. Ši liga gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei, sukelti nuovargį, dirglumą, sumažinti koncentraciją ir pabloginti bendrai psichinę sveikatą. Nemiga gali būti trumpalaikė, kai ji trunka kelias dienas ar savaites, arba lėtinė, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, diabeto rizika ir psichikos sutrikimai.

Ligos priežastis

Užmigimo sutrikimų ir nemigos priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima streso ir nerimo faktorius, fizinę ar psichinę ligą, netinkamus miego įpročius, pavyzdžiui, nereguliarų miego grafiką, bei aplinkos veiksnius, tokius kaip triukšmas ar nepatogūs miegamojo sąlygų. Be to, tam tikri vaistai, alkoholis ir kofeinas taip pat gali prisidėti prie miego sutrikimų. Hormoniniai pokyčiai, ypač moterims menopauzės laikotarpiu, taip pat gali sukelti nemigą. Kai kuriais atvejais nemiga gali būti susijusi su kitomis ligomis, tokiomis kaip depresija ar lėtinės skausmo būklės.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria miego sutrikimų.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – nerimas, depresija ir kiti psichiniai sutrikimai gali padidinti nemigos riziką.
• Gyvenimo būdas – netinkami miego įpročiai, pavyzdžiui, per vėlai einant miegoti arba per ilgai miegant dieną.
• Fiziniai sveikatos sutrikimai – lėtinės ligos, tokios kaip astma, artritas ar širdies ligos, gali trukdyti miegui.
• Vaistai – tam tikri vaistai gali sukelti nemigą kaip šalutinį poveikį.

Simptomai

• Sunkumai užmigti arba išlaikyti miegą.
• Dažnas pabudimas naktį ar ankstyvas pabudimas ryte.
• Jaustis pavargusiu ir nesugebėti atsikratyti nuovargio net po ilgo miego.
• Dirglumas, nuotaikų svyravimai ir sumažėjusi koncentracija dienos metu.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas ar raumenų įtampa.

Diagnostika

Užmigimo sutrikimų ir nemigos diagnozė dažnai prasideda nuo paciento anamnezės, kurioje gydytojas klausia apie miego įpročius, simptomus ir galimus rizikos veiksnius. Gali būti atliekami miego dienoraščiai, kuriuose fiksuojamas miegas ir budrumas per kelias savaites. Taip pat gali būti naudojami miego tyrimai, tokie kaip polisomnografija, kuri matuoja smegenų bangas, širdies ritmą ir kvėpavimą miego metu, siekiant nustatyti galimas miego sutrikimų priežastis.

Gydymas

Užmigimo sutrikimų ir nemigos gydymas gali būti įvairus. Medicininiai sprendimai apima miego vaistus, kurie gali padėti trumpalaikiai, tačiau ilgalaikiam vartojimui jie nėra rekomenduojami dėl galimų priklausomybės ir šalutinių poveikių. Nemedicininiai sprendimai apima kognityvinę elgesio terapiją, miego higienos praktikas, tokias kaip reguliarus miego grafikas, atsipalaidavimo technikos ir gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, fizinė veikla ir sveika mityba. Naujausios terapijos galimybės apima technologijų naudojimą, tokių kaip miego stebėjimo programėlės ir šviesos terapija, siekiant padėti reguliuoti miego ciklus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas