Vaginitas, vulvitas ir vulvovaginitas sergant infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur
Anatomija
Vaginitas, vulvitas ir vulvovaginitas yra ligos, susijusios su moterų lytinėmis organų struktūromis. Vaginitas apima uždegiminius procesus makštyje, vulvitas – vulvos (išorinės lytinės organų dalies) uždegimą, o vulvovaginitas – abu šiuos procesus kartu. Šios ligos paveikia makšties gleivinę, vulvą ir gretimas struktūras, sukeldamos įvairius nemalonius simptomus. Anatominiu požiūriu, šios ligos gali paveikti ne tik lytinius organus, bet ir šlapimo sistemą, nes makštis ir šlaplė yra anatomiškai arti viena kitos.
Ligos aprašymas
Vaginitas, vulvitas ir vulvovaginitas yra uždegiminiai procesai, kuriuos gali sukelti infekcijos, alerginės reakcijos, dirginimai ar hormoniniai pokyčiai. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti diskomfortą, skausmą, niežėjimą, o sunkiais atvejais gali turėti įtakos reprodukcinės sveikatos būklei. Be to, šios ligos gali paveikti moterų psichologinę gerovę, nes simptomai gali sukelti nerimą ir sumažinti gyvenimo kokybę.
Ligos priežastis
Pagrindinės vaginito, vulvito ir vulvovaginitito priežastys gali būti infekcinės (bakterinės, grybelinės, virusinės) ir neinfekcinės (alergijos, dirginimai, hormonų disbalansas). Grybelinės infekcijos, tokios kaip kandidozė, yra dažna vaginito priežastis. Bakterinė vaginozė, kurią sukelia bakterijų disbalansas, taip pat gali sukelti uždegimą. Be to, virusinės infekcijos, tokios kaip herpesas, gali sukelti vulvito simptomus. Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, menopauzės metu, gali sukelti makšties sausumą ir dirginimą.
Rizikos faktoriai
- Antibiotikų vartojimas – gali sutrikdyti normalų makšties floros balansą, didinant infekcijų riziką.
- Hormoniniai pokyčiai – menstruacijų, nėštumo ar menopauzės metu gali padidinti uždegimo riziką.
- Asmeninė higiena – netinkama higiena arba per didelis valymas gali sukelti dirginimą.
- Imuninės sistemos sutrikimai – silpna imuninė sistema gali padidinti infekcijų riziką.
- Lytiškai plintančios ligos – didina vaginito ir vulvito riziką.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti niežėjimą, deginimą, paraudimą, patinimą vulvos srityje, skausmą lytinių santykių metu, nenormalų makšties išskyros pobūdį (pvz., kvapą, spalvą, konsistenciją) ir diskomfortą šlapinantis.
Diagnostika
Diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti makšties išskyrų analizę, kad nustatytų infekcijos pobūdį, taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ar papildomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti galimas lytiškai plintančias ligas. Kartais gali prireikti biopsijos, jei yra įtarimų dėl rimtesnių būklių.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Infekcinių ligų atveju gali būti skiriami antibiotikai, priešgrybeliniai ar antivirusiniai vaistai. Be to, gydytojai gali rekomenduoti vaistus, kurie padeda sumažinti uždegimą ir diskomfortą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti šiltas vonias, specialias higienos priemones ir dietos korekciją. Naujausios terapijos galimybės gali apimti probiotikų vartojimą, kad būtų atkurta normalus makšties floros balansą, taip pat imunoterapiją, siekiant sustiprinti organizmo atsparumą infekcijoms.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas