Vaikų, jaunatvinė (juvenilinė) ir priešsenatvinė katarakta

Anatomija

Vaikų, jaunatvinė (juvenilinė) ir priešsenatvinė katarakta susijusi su akies lęšiuku, kuris yra skaidrus ir leidžia šviesai patekti į akies vidų. Lęšiukas yra svarbus regėjimo organas, nes jis fokusuoja šviesą ant tinklainės, leidžiančios aiškiai matyti. Katarakta reiškia, kad lęšiukas tampa drumstas, kas trukdo šviesai pasiekti tinklainę. Ši liga gali paveikti tiek vieną, tiek abu lęšiukus, o jos vystymasis gali turėti įtakos regėjimo aštrumui ir bendram akies funkcionavimui.

Ligos aprašymas

Vaikų, jaunatvinė ir priešsenatvinė katarakta yra lęšiuko drumstėjimas, kuris gali pasireikšti skirtingais amžiais. Vaikų katarakta paprastai diagnozuojama vaikystėje, o jaunatvinė katarakta – paauglystėje ar jaunystėje. Priešsenatvinė katarakta dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ji gali pasirodyti ir anksčiau. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti regėjimą, kas gali turėti didelės įtakos kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniam gyvenimui. Jei nebus gydoma, katarakta gali sukelti visišką aklumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės vaikų, jaunatvinės ir priešsenatvinės kataraktos priežastys gali būti įvairios. Genetiniai veiksniai dažnai yra pagrindinė vaikų kataraktos priežastis, kai liga gali būti paveldima iš tėvų. Taip pat tam tikros ligos, tokios kaip diabetas, gali sukelti jaunatvinę kataraktą. Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių poveikis, gali prisidėti prie priešsenatvinės kataraktos vystymosi. Be to, tam tikri vaistai, kaip kortikosteroidai, gali turėti neigiamą poveikį lęšiuko skaidrumui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti katarakta.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Ligos – tam tikros ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, gali didinti kataraktos riziką.
• Vaistai – ilgalaikė kortikosteroidų terapija gali turėti neigiamos įtakos lęšiuko būklei.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima regėjimo neryškumą, dvigubą regėjimą, sunkumus matant naktį, spalvų iškraipymą ir didesnį jautrumą šviesai. Simptomai gali būti nuo lengvų, pavyzdžiui, šiek tiek neryškaus matymo, iki sunkių, kai regėjimas tampa labai apribotas ir kasdienis gyvenimas tampa sudėtingas.

Diagnostika

Vaikų, jaunatvinės ir priešsenatvinės kataraktos diagnostika apima akių tyrimus, kuriuose naudojami įvairūs metodai. Oftalmologai atlieka regėjimo aštrumo testus, akių dugno tyrimus ir lęšiuko tyrimus, kad įvertintų jo skaidrumą. Taip pat gali būti taikomi ultragarso tyrimai, siekiant geriau įvertinti lęšiuko būklę. Reguliarūs akių patikrinimai yra labai svarbūs, ypač vaikams ir vyresniems suaugusiems.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo kataraktos sunkumo. Ankstyvosiose stadijose gali būti rekomenduojama stebėti ligą ir naudoti akinius ar kontaktinius lęšius. Tačiau, jei katarakta sukelia reikšmingą regėjimo praradimą, dažniausiai taikoma chirurginė intervencija, kurios metu pašalinamas drumstas lęšiukas ir įdedamas dirbtinis lęšiukas. Šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti šią operaciją minimaliai invaziniu būdu, kas sumažina komplikacijų riziką ir leidžia greičiau atsigauti. Taip pat yra naujų tyrimų, kurie nagrinėja galimus vaistinius preparatus, galinčius sulėtinti ar sustabdyti kataraktos vystymąsi, tačiau šios galimybės dar yra eksperimentinės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas