Vaikystės autizmas

Anatomija

Vaikystės autizmas, dar žinomas kaip autizmo spektrinė sutrikimas (ASS), yra neurologinė ir vystymosi sutrikimų grupė, kuri veikia smegenų struktūras ir funkcijas, atsakingas už socialinį bendravimą, bendravimo įgūdžius bei elgesio modelius. Nors autizmas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiais organais, jis daro įtaką nervų sistemai, ypač smegenims. Paveiktos smegenų sritys, tokios kaip amygdala, atsakinga už emocijų apdorojimą, ir prefrontalinis žievės regionas, kuris reguliuoja socialinį elgesį ir sprendimų priėmimą, dažnai rodo struktūrinius ir funkcioninius pokyčius asmenims, turintiems autizmo sutrikimą.

Ligos aprašymas

Vaikystės autizmas yra kompleksinė neurologinė būklė, pasireiškianti įvairiais elgesio ir bendravimo sunkumais. Ši liga pasireiškia ankstyvame vaikystės etape, dažniausiai iki trejų metų amžiaus. Autizmas gali turėti skirtingus pasireiškimus, todėl jis vadinamas spektriniu sutrikimu. Tai reiškia, kad kai kurie vaikai gali turėti lengvų simptomų, o kiti – sunkių. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos poveikio asmenims, bet ir dėl socialinių, emocinių bei ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria šeimos ir visuomenė.

Ligos priežastis

Tikslios vaikystės autizmo priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad tai gali būti genų, biologinių veiksnių ir aplinkos sąveikos rezultatas. Genetiniai veiksniai, tokie kaip šeimos istorija autizmo atvejų, gali didinti riziką. Be to, kai kurie biologiniai veiksniai, tokie kaip prenatalinė eksponacija infekcijoms ar cheminėms medžiagoms, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Taip pat pastebima, kad tam tikros neurologinės anomalijos, tokios kaip smegenų struktūrinių pokyčių buvimas, gali būti susijusios su šia liga.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija autizmo atvejų gali padidinti riziką.
• Vyrų lytis – autizmas dažniau diagnozuojamas vyrams nei moterims.
• Prenatalinė aplinka – motinos infekcijos, pavyzdžiui, raudonukės, ar tam tikrų vaistų vartojimas nėštumo metu gali padidinti riziką.
• Gimdymo komplikacijos – komplikacijos, tokios kaip per ankstyvas gimdymas ar mažas gimimo svoris, gali būti rizikos veiksniai.

Simptomai

• Socialinio bendravimo sunkumai – vaikai gali nesugebėti užmegzti akių kontakto, nesuprasti socialinių signalų arba išreikšti emocijas.
• Kalbos ir komunikacijos problemos – kai kurie vaikai gali vėluoti kalbos vystymesi arba visiškai nesakyti žodžių.
• Riboti interesai ir elgesio modeliai – vaikai gali turėti intensyvų susidomėjimą tam tikromis temomis arba kartoti tam tikrus veiksmus.
• Jautrumas sensoriniams dirgikliams – gali pasireikšti per didelis ar per mažas jautrumas garsams, šviesoms, kvapams ir kitoms aplinkos savybėms.

Diagnostika

Vaikystės autizmo diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais vertinimais ir stebėjimais. Specializuoti specialistai, tokie kaip psichologai ar neurologai, atlieka išsamius vertinimus, kurie apima elgesio stebėjimą, tėvų interviu ir standartizuotus testus, kurie padeda įvertinti vaiko socialinius, kalbos ir elgesio įgūdžius. Taip pat gali būti naudojami papildomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra kitų neurologinių ar vystymosi sutrikimų.

Gydymas

Vaikystės autizmo gydymas apima įvairias terapijas, kurios padeda vaikams gerinti bendravimo įgūdžius, socialinį elgesį ir emocinį reguliavimą. Tai gali būti taikoma elgesio terapija, kalbos ir kalbos terapija, socialinių įgūdžių mokymas ir šeimos terapija. Taip pat svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir pritaikytas kiekvienam vaikui. Neseniai atsirado ir naujų gydymo galimybių, tokių kaip neurofeedback ir virtualios realybės terapijos, kurios gali padėti vaikams gerinti savo įgūdžius interaktyvioje aplinkoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas