Vaisiaus ir naujagimio išsisėjusi intravaskulinė koaguliacija

Anatomija

Vaisiaus ir naujagimio išsisėjusi intravaskulinė koaguliacija (VNIK) yra sudėtinga liga, kuri tiesiogiai veikia kraujagyslių sistemą, ypač kraujo krešėjimo mechanizmus. Ši liga gali paveikti įvairius organus, tokius kaip plaučiai, inkstai, kepenys ir smegenys. Dėl patologinių procesų, vykstančių kraujagyslėse, gali atsirasti trombų, kurie trukdo normaliai kraujo cirkuliacijai, sukeliant ląstelių hipoksiją ir audinių pažeidimus. Dėl to gali būti paveiktos organų funkcijos, ypač jei trombai susidaro gyvybiškai svarbiose srityse.

Ligos aprašymas

Vaisiaus ir naujagimio išsisėjusi intravaskulinė koaguliacija yra patologinis procesas, kuriam būdingas nevaldomas kraujo krešėjimas, sukeliantis mikrotrombų formavimąsi kraujagyslėse. Ši liga dažniausiai pasireiškia naujagimiams, ypač tiems, kurie gimė per anksti arba turėjo komplikacijų nėštumo metu. VNIK yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip organų nepakankamumas, ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastis

Pagrindinės VNIK priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai tai yra sukelta infekcijų, tokių kaip sepsis, arba kraujotakos sutrikimų. Be to, gali būti ir kitų veiksnių, tokių kaip genetiniai sutrikimai, kraujo krešėjimo faktorių disbalansas arba nėštumo komplikacijos, pavyzdžiui, preeklampsija. Šie veiksniai gali sukelti uždegiminius procesus, kurie aktyvuoja krešėjimo kaskadą, sukeldami mikrotrombų susidarymą.

Rizikos faktoriai

• Priešlaikinis gimdymas – naujagimiai, gimę anksčiau nei 37 savaičių, yra labiau linkę į VNIK.
• Infekcijos – sepsis ir kitos infekcinės ligos gali padidinti VNIK riziką.
• Nėštumo komplikacijos – motinos sveikatos būklės, tokios kaip preeklampsija, gali paveikti vaisiaus sveikatą.
• Genetiniai sutrikimai – tam tikri paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti odos bėrimai, mėlynės, kraujavimas iš nosies arba dantenų, kvėpavimo sutrikimai, ir organų funkcijos sutrikimai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paveiktų organų.

Diagnostika

VNIK diagnozė paprastai atliekama remiantis klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir vaizdiniais tyrimais. Svarbiausi laboratoriniai tyrimai apima kraujo krešėjimo tyrimus, tokius kaip PT (protrombino laikas), APTT (aktyvuotas tromboplastino laikas) ir D-dimerų lygio nustatymą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, gali būti naudojami stebėti kraujo srauto pokyčius ir trombų buvimą.

Gydymas

VNIK gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antikoaguliantų, tokių kaip heparinas, vartojimą, siekiant sumažinti trombų susidarymo riziką. Be to, gali būti taikomos ir kitos terapijos, tokios kaip plazmaferezė, siekiant pašalinti patologinius kraujo komponentus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti tinkamą vaisiaus stebėjimą ir, jei reikia, ankstyvą gimdymą. Naujausios tyrimų kryptys apima genetinių veiksnių analizę ir individualizuotą gydymo planavimą, atsižvelgiant į paciento poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas