Vaistų ir sunkiųjų metalų sukelti tubulointersticiniai ir tubuliariniai sutrikimai

Anatomija

Vaistų ir sunkiųjų metalų sukelti tubulointersticiniai ir tubuliariniai sutrikimai paveikia inkstus, ypač jų funkcinius vienetus – nefronus. Nefronai susideda iš glomerulų ir tubulų, kurie atsakingi už kraujo filtravimą ir šalinimą. Tubuliniai sutrikimai gali paveikti proksimalinius ir distalininius tubulus, o intersticiniai sutrikimai gali sukelti uždegimą ir randėjimą inkstų tarpląstelinėje erdvėje. Dėl šių pokyčių gali būti sutrikdyta inkstų filtracija ir reabsorbcija, todėl kyla įvairių sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Ši liga apima patologinius procesus, kuriuos sukelia vaistai, tokie kaip antibiotikai, analgetikai, ir sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas ar gyvsidabris, poveikis inkstams. Tubulointersticiniai sutrikimai gali sukelti akivaizdžių inkstų funkcijos sutrikimų, tokių kaip oligourija ar anurija. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, o ilgainiui gali lemti lėtinį inkstų pažeidimą, kuris reikalauja dializės ar inkstų transplantacijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra vaistų ir sunkiųjų metalų toksinis poveikis inkstams. Vaistai, tokie kaip aminoglikozidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir kai kurie chemoterapiniai preparatai, gali sukelti tubulų pažeidimą. Sunkiųjų metalų, tokių kaip kadmis, švinas ir gyvsidabris, poveikis gali sukelti oksidacinį stresą ir uždegimą, kuris pažeidžia inkstų audinius. Mechanizmai, kurie gali sukelti šiuos pažeidimus, apima mitochondrijų disfunkciją, uždegiminius procesus ir ląstelių mirtį.

Rizikos faktoriai

• Pagrindiniai rizikos faktoriai yra ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, ypač be medicininio stebėjimo, ir kontaktas su sunkiųjų metalų šaltiniais, pavyzdžiui, pramoninėmis atliekomis. Kiti rizikos veiksniai apima inkstų ligas, cukrinį diabetą ir hipertenziją, kurie gali padidinti inkstų pažeidimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti įvairūs ir apima: nuovargį, silpnumą, patinimą, padidėjusį kraujospūdį, šlapimo pokyčius (pvz., sumažėjusį šlapimo kiekį), skausmą juosmens srityje ir galimą kraują šlapime. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio ir ligos stadijos.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir vaizdiniais tyrimais. Laboratoriniai tyrimai apima kraujo tyrimus, kurie vertina inkstų funkciją (kreatinino ir šlapalo kiekio nustatymas) ir šlapimo tyrimus, kurie gali parodyti baltymų arba kraujo buvimą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, gali padėti įvertinti inkstų struktūrą ir identifikuoti galimus pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima vaistų nutraukimą, kuris sukėlė ligą, ir palaikomąją terapiją, kad būtų atkurta inkstų funkcija. Tai gali apimti skysčių ir elektrolitų balansą, diuretikus bei vaistus, mažinančius uždegimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti dializės, jei inkstų funkcija smarkiai sutrikusi. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir regeneracines terapijas, tačiau šios strategijos dar yra tiriamos ir ne visada prieinamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas