Vaistų sukelta autoimuninė hemolizinė anemija

Anatomija

Vaistų sukelta autoimuninė hemolizinė anemija yra liga, kuri tiesiogiai veikia kraujo sistemą, ypač raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybą ir jų gyvavimo ciklą. Ši liga yra susijusi su imuninės sistemos sutrikimais, kai organizmas netyčia pradeda atakuoti savo pačių raudonuosius kraujo kūnelius. Paveiktos yra kraujo gamybos organai, tokie kaip kaulų čiulpai, taip pat blužnis, kuris dalyvauja senų ir pažeistų eritrocitų šalinime. Dėl šių procesų sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, kas sukelia anemiją.

Ligos aprašymas

Vaistų sukelta autoimuninė hemolizinė anemija yra būklė, kai imuninė sistema klaidingai identifikuoja raudonuosius kraujo kūnelius kaip svetimus ir pradeda juos naikinti. Ši liga gali išsivystyti po tam tikrų vaistų vartojimo, kurie sukelia imuninės sistemos reakciją. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius simptomus, tokius kaip nuovargis, odos pageltimas ir širdies ritmo sutrikimai. Be to, ji gali kelti pavojų gyvybei, jei nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Vaistų sukelta autoimuninė hemolizinė anemija gali būti sukeliama įvairių vaistų, įskaitant antibiotikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NSAID), ir kai kuriuos vaistus, vartojamus vėžio gydymui. Mechanizmas, per kurį vaistai sukelia hemolizinę anemiją, dažnai apima vaisto molekulių prisijungimą prie raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus, kas sukelia imuninės sistemos reakciją. Taip pat gali prisidėti individualūs genetiniai veiksniai, kurie daro organizmą labiau linkusį į autoimunines reakcijas.

Rizikos faktoriai

• Priklausomybė nuo tam tikrų vaistų, tokių kaip penicilinas, sulfonamidai ir kai kurie chemoterapiniai preparatai, kurie gali sukelti hemolizinę anemiją.
• Asmeninės sveikatos istorijos, tokios kaip kitos autoimuninės ligos, kurios gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Amžius ir lytis, nes kai kurie tyrimai rodo, kad moterys ir vyresnio amžiaus žmonės gali būti labiau linkę į šią ligą.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai yra nuovargis, silpnumas, odos pageltimas, širdies plakimo pagreitėjimas, tamsus šlapimas ir skausmas pilvo srityje. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos vystymosi greičio ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus sumažėjimo.

Diagnostika

Vaistų sukelta autoimuninė hemolizinė anemija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir anamnezės analize. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, kurie rodo raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus sumažėjimą, hemoglobino lygio sumažėjimą ir padidėjusius bilirubino lygius. Taip pat gali būti atliekamas Coombs testas, kuris padeda nustatyti, ar imuninė sistema yra atsakinga už eritrocitų naikinimą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima vaistų, kurie sukelia ligą, nutraukimą ir kortikosteroidų vartojimą, kurie slopina imuninę sistemą. Sunkiomis atvejais gali prireikti kraujo perpylimų, kad būtų galima atkurti raudonųjų kraujo kūnelių lygį. Taip pat gali būti taikomi imunodepresantai, siekiant sumažinti imuninės sistemos aktyvumą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip biologinė terapija, taip pat yra tiriami ir gali suteikti papildomų galimybių ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas