Vaistų sukelta distonija
Anatomija
Vaistų sukelta distonija yra neurologinė būklė, kuri dažniausiai paveikia motorinę sistemą, ypač raumenų tonusą ir judesių koordinaciją. Ši liga susijusi su centrinės nervų sistemos, ypač bazinių ganglijų, funkcionavimu. Baziniai ganglijai yra grupė struktūrų, esančių smegenyse, kurie kontroliuoja judesius, emocijas ir kognityvines funkcijas. Vaistai, kurie veikia neurotransmiterių balansą, ypač dopaminą, gali sukelti distonijos simptomus, nes jie trikdo normalų neuronų veikimą ir sukelia nevalingus raumenų susitraukimus.
Ligos aprašymas
Vaistų sukelta distonija yra būklė, kuri atsiranda kaip šalutinis poveikis vartojant tam tikrus vaistus, dažniausiai antipsichozinius vaistus, kurie veikia dopaminą. Ši liga pasireiškia nevalingais raumenų susitraukimais, kurie gali sukelti skausmą, diskomfortą ir judėjimo sutrikimus. Distonija gali būti lokalizuota (pavyzdžiui, paveikti tik vieną kūno dalį) arba generalizuota (paveikti kelias kūno dalis). Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai pabloginti paciento gyvenimo kokybę ir sukelti socialinių bei psichologinių problemų.
Ligos priežastis
Pagrindinės vaistų sukelto distonijos priežastys yra susijusios su vaistų poveikiu neurotransmiterių sistemoms. Dažniausiai tai apima dopamino antagonistus, kurie blokuoja dopamino receptorius, todėl gali atsirasti raumenų tonuso pokyčių. Be to, ilgalaikis vaistų vartojimas, ypač didelėmis dozėmis, padidina distonijos atsiradimo riziką. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, kurie lemia asmens jautrumą vaistų šalutiniams poveikiams.
Rizikos faktoriai
- Ilgalaikis antipsichozinių vaistų vartojimas – padidina riziką susirgti distonija, ypač jei vaistai yra vartojami didelėmis dozėmis.
- Jaunas amžius – jaunesni pacientai dažniau patiria distonijos simptomus, nes jų nervų sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi.
- Moteriška lytis – moterys dažniau patiria distoniją nei vyrai, galbūt dėl hormoninių veiksnių.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima nevalingus raumenų susitraukimus, kurie gali sukelti nepatogią laikyseną, drebančius judesius arba raumenų spazmus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų (pavyzdžiui, nedidelis raumenų įtempimas) iki sunkių (pavyzdžiui, stiprūs ir skausmingi raumenų spazmai, trukdantys kasdienei veiklai).
Diagnostika
Vaistų sukelta distonija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento vaistų vartojimo istorija. Neurologiniai tyrimai gali būti atliekami siekiant išskirti kitas neurologines ligas. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami, kad būtų pašalintos kitos galimos priežastys, tačiau dažniausiai diagnozė yra nustatoma remiantis simptomais ir anamneze.
Gydymas
Vaistų sukelto distonijos gydymas gali apimti vaistų, kurie veikia dopaminą, tokių kaip anticholinerginiai vaistai ar dopamino agonistai, keitimą arba dozių mažinimą. Taip pat gali būti naudojami botulino toksino injekcijos, kurios padeda sumažinti raumenų spazmus. Fizinė terapija ir kitos nemedicininės priemonės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti naudingos gydant simptomus ir gerinant gyvenimo kokybę. Naujausios terapijos galimybės apima gilesnę smegenų stimuliaciją, kuri gali padėti pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai nėra veiksmingi.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas