Vaistų sukelta neautoimuninė hemolizinė anemija

Anatomija

Vaistų sukelta neautoimuninė hemolizinė anemija yra liga, susijusi su kraujodaros sistema, ypač su raudonaisiais kraujo kūneliais (eritrocitais). Ši liga paveikia kaulų čiulpus, kurie yra pagrindinis eritrocitų gamybos šaltinis, taip pat blužnį, kuris atsakingas už senų ir pažeistų eritrocitų šalinimą. Hemolizė, arba raudonųjų kraujo kūnelių naikinimas, gali sukelti anemiją, nes organizmas negali kompensuoti prarastų eritrocitų gamybos, todėl sumažėja deguonies pernešimo gebėjimas organizme.

Ligos aprašymas

Vaistų sukelta neautoimuninė hemolizinė anemija yra būklė, kai vaistai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių hemolizę, tačiau tai nėra susiję su autoimuniniais procesais, kai organizmas puola savo paties ląsteles. Ši liga gali pasireikšti po tam tikrų vaistų vartojimo, kurie pažeidžia eritrocitus arba sukelia jų naikinimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkią anemiją, kuri reikalauja greito gydymo, siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas ar kitos sistemos komplikacijos.

Ligos priežastis

Vaistų sukelta neautoimuninė hemolizinė anemija gali būti sukeliama įvairių vaistų, tokių kaip antibiotikai (pvz., penicilinas), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antikoaguliantai ir kt. Mechanizmas, kuriuo vaistai sukelia hemolizę, gali būti tiesioginis eritrocitų pažeidimas arba imuninės sistemos aktyvacija, dėl kurios organizmas pradeda naikinti savo raudonuosius kraujo kūnelius. Be to, kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį, kuris didina jų jautrumą tam tikriems vaistams.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali turėti genetinį jautrumą vaistams, kurie sukelia hemolizę.
• Kitos ligos – asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, tokiomis kaip hepatitas ar ŽIV, gali būti labiau linkę į hemolizinę anemiją.
• Vaistų vartojimas – ilgalaikis ar netinkamas tam tikrų vaistų vartojimas gali padidinti hemolizės riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuovargis, silpnumas, blyškumas, pagreitėjusi širdies veikla ir dusulys. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti gelta, tamsi šlapimas ir padidėjusi blužnis. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo hemolizės laipsnio ir anemijos sunkumo.

Diagnostika

Diagnostika apima kraujo tyrimus, kurie gali parodyti sumažėjusį hemoglobino kiekį, padidėjusius bilirubino lygius ir sumažėjusius eritrocitų skaičius. Be to, atliekami specifiniai tyrimai, tokie kaip Coombs testas, siekiant nustatyti, ar hemolizė yra autoimuninė ar ne. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti galimą vaistų poveikį.

Gydymas

Gydymas dažniausiai apima vaisto, sukėlusio hemolizinę anemiją, nutraukimą. Be to, gali būti skiriami kortikosteroidai, kad sumažintų uždegimą ir hemolizę. Sunkiems atvejams gali prireikti kraujo perpylimo. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir biologinius preparatus, kurie gali padėti stabilizuoti paciento būklę ir skatinti eritrocitų gamybą. Taip pat svarbu stebėti paciento būklę ir atlikti reguliarius tyrimus, kad būtų užtikrintas gydymo efektyvumas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas