Valgymo sutrikimai

Anatomija

Valgymo sutrikimai yra ligos, kurios tiesiogiai veikia žmogaus maitinimosi įpročius ir elgesį, o tai gali turėti rimtų pasekmių organizmui. Šios ligos dažniausiai paveikia virškinimo sistemą, įskaitant skrandį, žarnas ir kepenis. Dėl netinkamo maisto vartojimo ar per didelio maisto atsisakymo gali sutrikti normali virškinimo funkcija, sukelti maistinių medžiagų trūkumą, o tai savo ruožtu gali paveikti imuninę sistemą ir bendrą organizmo būklę. Taip pat gali būti paveikti psichiniai procesai, susiję su maisto vartojimu, kurie gali sukelti emocinius ir psichologinius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Valgymo sutrikimai yra grupė psichinių ligų, kurios apima netinkamą maisto vartojimą, pavyzdžiui, anoreksiją, bulimiją ir persivalgymo sutrikimą. Šios ligos dažnai yra susijusios su savęs vertinimu, kūno įvaizdžiu ir emociniais sunkumais. Jos gali sukelti rimtų fizinių ir psichologinių problemų, įskaitant maistinių medžiagų trūkumą, širdies ir kraujagyslių ligas, psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija ir nerimas. Valgymo sutrikimai yra svarbūs, nes jie gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir sveikatai.

Ligos priežastis

Valgymo sutrikimų priežastys yra sudėtingos ir gali apimti genetinius, biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetika gali turėti įtakos tam, kaip organizmas reaguoja į maistą ir stresą. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip žemas savęs vertinimas, trauminės patirtys ar emociniai sutrikimai, taip pat gali prisidėti prie valgymo sutrikimų vystymosi. Socialiniai aspektai, pavyzdžiui, kultūriniai standartai dėl kūno įvaizdžio ir mitybos, gali sukelti spaudimą, kuris skatina netinkamus valgymo įpročius.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su valgymo sutrikimais gali padidinti riziką.
• Psichologiniai sutrikimai – depresija, nerimas ir kiti psichiniai sutrikimai gali būti susiję su valgymo sutrikimais.
• Kultūriniai ir socialiniai spaudimai – idealizuotas kūno įvaizdis ir mitybos normos gali paskatinti netinkamus valgymo įpročius.
• Traumos ir stresas – emocinės traumos ar didelis stresas gali sukelti valgymo sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai valgymo sutrikimų simptomai gali apimti: drastišką svorio kritimą, pernelyg didelį svorio prieaugį, obsesinį mąstymą apie maistą, emocinį valgymą, nuolatinį maisto atsisakymą ar persivalgymą, bei fizinius požymius, tokius kaip nuovargis, plaukų slinkimas, odos problemos ir širdies ritmo sutrikimai.

Diagnostika

Valgymo sutrikimų diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais pokalbiais su pacientu, psichologiniais vertinimais ir medicininiais tyrimais. Gydytojai gali naudoti įvairius klausimynus ir standartizuotus vertinimo įrankius, kad nustatytų ligos sunkumą ir pobūdį. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti maistingųjų medžiagų lygį organizme ir įvertinti bendrą sveikatos būklę.

Gydymas

Valgymo sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, dažnai yra pagrindinė gydymo forma, padedanti pacientams keisti savo mąstymą ir elgesį, susijusį su maistu. Taip pat gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, kurie padeda valdyti depresiją ir nerimą. Dietologai gali padėti sukurti subalansuotą mitybos planą, siekiant atkurti sveiką maitinimosi įpročius. Naujausios terapijos galimybės apima grupinę terapiją ir šeimos terapiją, kurios gali padėti pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti ligą ir jos poveikį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas