Vangioji hemiplegija

Anatomija

Vangioji hemiplegija yra neurologinė būklė, kuri paveikia žmogaus motorinę funkciją, ypač vienos kūno pusės raumenis. Ši liga dažnai susijusi su smegenų pažeidimais, ypač tais, kurie atsiranda po insulto, traumos ar kitų neurologinių sutrikimų. Pagrindinės paveiktos struktūros yra smegenų žievė, atsakinga už motorinę kontrolę, ir žemutinės smegenų dalys, kurios koordinuoja judesius. Vangioji hemiplegija gali sukelti raumenų silpnumą ir judesių koordinacijos sutrikimus, kas tiesiogiai veikia kasdienę žmogaus veiklą.

Ligos aprašymas

Vangioji hemiplegija yra būklė, kuri pasireiškia kaip dalinis ar visiškas motorinės funkcijos praradimas vienoje kūno pusėje. Tai gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir jo priežasčių. Liga dažnai yra antrinė, tai reiškia, kad ji kyla dėl kitų ligų ar traumų, pavyzdžiui, smegenų insulto. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei, jų gebėjimui atlikti kasdienes užduotis ir emocinei būsenai.

Ligos priežastis

Pagrindinės vangiosios hemiplegijos priežastys gali apimti insultą, galvos traumą, smegenų auglius, infekcijas ar degeneracines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė. Insultas gali sukelti smegenų audinio pažeidimą, kuris trukdo nervų impulsams, atsakingiems už motorinę funkciją. Kiti mechanizmai, galintys sukelti šią ligą, yra kraujotakos sutrikimai, kurie sumažina deguonies tiekimą smegenims, ir uždegiminiai procesai, kurie gali pakenkti nervų sistemai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria insultus ir kitas neurologines problemas.
• Padidėjęs kraujospūdis – jis gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir insultą.
• Cukrinis diabetas – šis sutrikimas gali paveikti kraujotaką ir padidinti insulto riziką.
• Rūkymas – tai yra žinomas rizikos veiksnys, kuris gali pakenkti kraujagyslėms.
• Širdies ligos – širdies ritmo sutrikimai gali padidinti kraujo krešulių riziką, o tai gali sukelti insultą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raumenų silpnumą vienoje kūno pusėje, kuris gali būti nuo lengvo iki visiško paralyžiaus.
• Judesių koordinacijos sutrikimai, kurie gali pasireikšti kaip nesugebėjimas valdyti paveiktos pusės raumenų.
• Kalbos sutrikimai, jei pažeidžiamos sritys, atsakingos už kalbą.
• Emociniai sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali pasireikšti po ligos.

Diagnostika

Vangiosios hemiplegijos diagnostika dažnai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti neurologinį vertinimą, siekiant nustatyti motorinių funkcijų sutrikimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant įvertinti smegenų pažeidimus. Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai gali padėti įvertinti nervų ir raumenų funkciją.

Gydymas

Vangiosios hemiplegijos gydymas gali būti kompleksinis ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antikoaguliantai, skirti kraujo krešulių išvengimui, ir antidepresantus, kurie padeda valdyti emocinius sutrikimus. Reabilitacija, įskaitant fizioterapiją ir ergoterapiją, yra esminė gydymo dalis, siekiant atkurti motorines funkcijas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip robotizuota reabilitacija ir neuromoduliacijos metodai, taip pat gali būti taikomos pacientams, siekiant pagerinti gydymo rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas