Vazomotorinis ir alerginis rinitas

Anatomija

Vazomotorinis ir alerginis rinitas yra ligos, kurios tiesiogiai veikia nosies gleivinę, kuri yra svarbi kvėpavimo sistemos dalis. Nosies gleivinė, sudaryta iš epitelio ir kraujagyslių, atlieka svarbias funkcijas, įskaitant oro filtravimą, drėkinimą ir šildymą. Šios ligos sukelia uždegimą ir patinimą nosies gleivinėje, kas trukdo normaliam kvėpavimui ir gali sukelti kitų kvėpavimo takų problemų. Taip pat paveikiami sinusai, kurie gali sukelti sinusito vystymąsi, jei uždegimas tęsiasi.

Ligos aprašymas

Vazomotorinis rinitas yra būklė, kai nosies gleivinė reaguoja į dirgiklius, tokius kaip kvapai, temperatūros pokyčiai ar stresas, sukeldama simptomus, panašius į alerginį rinitą. Alerginis rinitas, kita vertus, yra imuninės sistemos reakcija į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, dulkės ar gyvūnų plaukai. Abi ligos gali sukelti nosies užgulimą, čiaudulį, niežėjimą ir išskyras. Jos yra svarbios ne tik dėl fizinio diskomforto, bet ir dėl to, kad gali turėti reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei, sutrikdyti miegą ir sumažinti produktyvumą.

Ligos priežastis

Vazomotorinio rinito priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai nėra aiškiai apibrėžtos. Tai gali būti reakcija į aplinkos dirgiklius, tokius kaip dūmai, stiprūs kvapai ar temperatūros pokyčiai. Alerginio rinito priežastys yra susijusios su imuninės sistemos reakcija į specifinius alergenus. Kai organizmas susiduria su šiais alergenais, jis išskiria histaminą, kuris sukelia uždegiminę reakciją. Rizikos faktoriai gali apimti šeimos istoriją, gyvenimo būdą ir aplinkos veiksnius.

Rizikos faktoriai

• Genetika – asmenys, turintys šeimos narių, sergančių alergijomis, turi didesnę riziką.
• Aplinkos veiksniai – gyvenimas miesto aplinkoje, kur yra didesnis oro užterštumas, gali padidinti riziką.
• Sezoniniai pokyčiai – žiedadulkių koncentracija gali sukelti alergines reakcijas pavasarį ir vasarą.
• Gyvūnų buvimas – naminių gyvūnų plaukai ir odos dalelės gali sukelti alergiją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nosies užgulimą, čiaudulį, niežėjimą nosyje ir akyse, gausias išskyras iš nosies. Taip pat gali pasireikšti galvos skausmas, nuovargis ir miego sutrikimai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo asmens jautrumo ir ligos pobūdžio.

Diagnostika

Diagnostika paprastai prasideda nuo paciento medicininės istorijos ir simptomų vertinimo. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų nosies gleivinės būklę. Dažnai naudojami odos alergijos testai arba kraujo tyrimai, siekiant nustatyti specifinius alergenus. Endoskopija gali būti naudojama išsamesniam nosies gleivinės tyrimui.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai apima antihistamininius vaistus, kortikosteroidų nosies purškalus ir dekongestantus. Taip pat gali būti rekomenduojama imunoterapija, kuri padeda organizmui priprasti prie alergenų. Nemedicininiai sprendimai apima aplinkos kontrolę, alergizuojančių medžiagų vengimą ir nosies skalavimą fiziologiniu tirpalu. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, vis dažniau tiriamos ir gali suteikti papildomų gydymo galimybių ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas