Vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas

Anatomija

Vertebrobazilinės arterijos sindromas yra susijęs su smegenų kamieno ir smegenų kraujotakos sutrikimais. Šis sindromas pasireiškia, kai sumažėja kraujo pritekėjimas į vertebrobazilinę sistemą, kuri apima dvi vertebro arterijas ir bazilinę arteriją. Šios arterijos tiekia kraują į smegenų kamieną, kuris yra atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas, tokias kaip kvėpavimas, širdies ritmas ir sąmonė. Poveikis gali apimti ir smegenų žievę, kuri atsakinga už motorinę funkciją, pusiausvyrą ir koordinaciją.

Ligos aprašymas

Vertebrobazilinės arterijos sindromas yra neurologinė būklė, kuri atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų vertebrobazilinėje sistemoje. Ši liga gali sukelti įvairių neurologinių simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ir regos problemos. Sindromas yra svarbus, nes jis gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant galimą insultą, kuris gali sukelti ilgalaikį negalumą arba net mirtį. Todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra ypač svarbūs.

Ligos priežastis

Vertebrobazilinės arterijos sindromo priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima aterosklerozę, kuri sukelia arterijų užsikimšimą ir susiaurėjimą, taip pat kraujagyslių emboliją, kai kraujo krešuliai užkemša arterijas. Be to, gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip kraujagyslių uždegimas, traumos ar anatominės anomalijos. Kiti mechanizmai, galintys prisidėti prie sindromo vystymosi, yra hipertenzija ir cukrinis diabetas.

Rizikos faktoriai

• Aterosklerozė – tai pagrindinis rizikos faktorius, nes jis sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir kraujo pritekėjimo sumažėjimą.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su kraujagyslių problemomis.
• Rūkymas – nikotinas daro neigiamą poveikį kraujagyslių būklei.
• Diabetas – padidina riziką susirgti kraujagyslių ligomis.
• Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir sutrikdyti kraujotaką.

Simptomai

• Galvos svaigimas – dažnai pasireiškia kaip pirmas simptomas, gali būti lengvas arba sunkus.
• Pusiausvyros sutrikimai – pacientai gali jausti nestabilumą, ypač vaikščiojant.
• Regos problemos – gali pasireikšti dvigubos regos ar regos praradimo epizodai.
• Motoriniai sutrikimai – gali atsirasti silpnumas ar paralyžius vienoje kūno pusėje.
• Vertigo – intensyvus galvos sukimasis, kuris gali sukelti pykinimą ir vėmimą.

Diagnostika

Vertebrobazilinės arterijos sindromas diagnozuojamas atliekant neurologinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Neurologiniai tyrimai apima paciento istorijos surinkimą, simptomų vertinimą ir fizinį tyrimą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), padeda įvertinti kraujagyslių būklę ir nustatyti galimus pažeidimus. Taip pat gali būti atliekami angiografiniai tyrimai, siekiant įvertinti kraujo tekėjimą per vertebrobazilinę sistemą.

Gydymas

Vertebrobazilinės arterijos sindromo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, kurie gerina kraujo pritekėjimą, tokius kaip antikoaguliantai ir antitrombocitiniai vaistai. Taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizinę terapiją, kuri padeda pagerinti pusiausvyrą ir motorinę funkciją. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip endovaskulinė chirurgija, gali būti taikomos pacientams, turintiems didelį kraujagyslių užsikimšimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas