Vestibulinė švanoma

Anatomija

Vestibulinė švanoma yra gerybinis navikas, kuris dažniausiai formuojasi iš schwann ląstelių, kurios apgaubia nervus. Ši liga dažniausiai paveikia vestibulinį nervą, kuris yra atsakingas už pusiausvyros jutimą ir yra susijęs su vidinės ausies struktūromis. Navikas gali sukelti spaudimą šalia esančioms struktūroms, įskaitant smegenų kamieną ir klausos nervą, todėl gali pasireikšti įvairūs simptomai, susiję su pusiausvyra ir klausos funkcijomis. Dėl šios priežasties vestibulinė švanoma dažnai turi įtakos ne tik pusiausvyros jutimui, bet ir klausai.

Ligos aprašymas

Vestibulinė švanoma, dar vadinama akustinė švanoma, yra gerybinis nervų sistemos navikas, kuris išsivysto iš schwann ląstelių, apimančių vestibulinį nervą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų simptomų, kurie paveikia paciento gyvenimo kokybę. Nors dauguma atvejų yra gerybiniai, augant navikui, jis gali sukelti spaudimą aplinkinėms struktūroms ir sukelti neurologinius simptomus. Dažniausiai liga pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms, ypač moterims.

Ligos priežastis

Vestibulinės švanomos atsiradimo priežastys dar nėra visiškai aiškios. Tačiau manoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių gali būti genetiniai veiksniai, įskaitant neurofibromatozę tipo II, kuri yra reta genetinė liga, susijusi su šios rūšies navikų atsiradimu. Be to, tam tikri aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms, gali padidinti riziką susirgti šia liga. Taip pat gali būti rizikos veiksnių, susijusių su imuninės sistemos sutrikimais.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai, ypač neurofibromatozė tipo II, didina riziką susirgti vestibuline švanoma.
• Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
• Amžius ir lytis taip pat gali būti rizikos veiksniai, nes liga dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus moterims.

Simptomai

• Pagrindiniai vestibulinės švanomos simptomai gali apimti klausos praradimą, kuris dažnai yra vienpusis, triukšmus ausyse (tinnitus), pusiausvyros sutrikimus, galvos svaigimą ir galvos skausmą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo naviko dydžio ir jo poveikio aplinkiniams nervams bei audiniams.

Diagnostika

Vestibulinė švanoma diagnozuojama naudojant įvairius diagnostinius metodus. Pirmasis žingsnis dažnai yra klinikinis tyrimas, kurio metu gydytojas vertina paciento simptomus ir anamnezę. Toliau gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri leidžia tiksliai nustatyti naviko buvimo vietą ir dydį. Taip pat gali būti atliekami audiologiniai tyrimai, siekiant įvertinti klausos funkciją.

Gydymas

Vestibulinės švanomos gydymo galimybės priklauso nuo naviko dydžio, simptomų sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Gydymo metodai gali apimti stebėjimą, chirurginį pašalinimą arba radiacinę terapiją, pavyzdžiui, stereotaktinę radiochirurgiją. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama minimaliai invazinėms procedūroms, kurios gali sumažinti komplikacijų riziką. Gydymo pasirinkimas visada turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento poreikius ir pageidavimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas