Vestibulinės funkcijos sutrikimai

Anatomija

Vestibulinės funkcijos sutrikimai yra susiję su vidinės ausies struktūromis, ypač su vestibuliniu aparatu, kuris yra atsakingas už pusiausvyros ir erdvinės orientacijos palaikymą. Vidinė ausis apima puslankius kanalus, kurie yra užpildyti skysčiu ir turi specialias ląsteles, reaguojančias į judesius. Be to, vestibulinės sistemos funkcijas palaiko smegenų kamieno ir smegenų žievės struktūros, kurios interpretuoja informaciją apie kūno padėtį ir judesius erdvėje. Sutrikus šių struktūrų veiklai, gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimai, svaigimas ir kiti simptomai.

Ligos aprašymas

Vestibulinės funkcijos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios paveikia vestibulinę sistemą ir jos gebėjimą tinkamai reaguoti į kūno judesius bei aplinkos pokyčius. Tai gali lemti įvairius simptomus, įskaitant svaigimą, pusiausvyros praradimą, pykinimą ir netgi vėmimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, trukdydama kasdienėms veikloms ir sumažindama savarankiškumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės vestibulinių funkcijų sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti infekcijos, tokios kaip vestibulinis neuritas, traumos, pavyzdžiui, galvos smegenų sukrėtimas, arba degeneraciniai procesai, tokie kaip Meniere liga. Be to, gali būti ir kitų veiksnių, tokių kaip kraujotakos sutrikimai ar neurologinės ligos, kurie gali paveikti vestibulinę sistemą. Taip pat svarbu paminėti, kad tam tikri vaistai gali sukelti vestibulinius sutrikimus kaip šalutinį poveikį.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su vestibuliniais sutrikimais dėl natūralaus senėjimo proceso.
• Traumos – galvos traumos, ypač sporto ar avarijų metu, gali padidinti riziką.
• Infekcijos – virusinės ar bakterinės infekcijos, ypač tos, kurios paveikia ausis, gali sukelti vestibulinius sutrikimus.
• Neurologinės ligos – tokios kaip išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga, gali turėti įtakos vestibulinės sistemos veiklai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti svaigimą, pusiausvyros praradimą, pykinimą, vėmimą, galvos skausmą ir nuovargį. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti ir orientacijos praradimas, sunkumai vaikščiojant ar netgi kritimai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti laikini, iki sunkių, kurie gali trukti ilgą laiką ir reikšti reikšmingą gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Diagnostika

Vestibulinių funkcijų sutrikimų diagnostika apima įvairius tyrimus ir procedūras. Vienas iš pagrindinių tyrimų yra vestibuliniai testai, kurie vertina pusiausvyros ir vestibulinės sistemos funkcijas. Tai gali būti elektronistagmografija (ENG), vestibuliniai provokaciniai testai, taip pat audiologiniai tyrimai, siekiant įvertinti ausies funkciją. Gydytojas taip pat gali atlikti neurologinį tyrimą, kad įvertintų galimus neurologinius sutrikimus.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios, priklausomai nuo sutrikimo priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antihistamininiai preparatai, kurie padeda sumažinti svaigimą ir pykinimą. Fizikinė terapija, įskaitant vestibulinę reabilitaciją, taip pat gali būti naudinga. Neseniai atsiradusios terapijos galimybės, tokios kaip kognityvinė-elgesio terapija, gali padėti pacientams susidoroti su psichologiniais aspektais, susijusiais su vestibuliniais sutrikimais. Svarbu pažymėti, kad gydymas turėtų būti pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas