Vestibulinis neuronitas

Ligos aprašymas

Gydytojai

Video

Simptomai

Vaistai ligai gydyti

Anatomija

Vestibulinis neuronitas yra liga, susijusi su vestibuliniu aparatu, kuris yra svarbi pusiausvyros ir judesių koordinavimo sistema. Vestibulinis aparatas yra vidinėje ausyje ir apima pusiau apskritojo kanalo sistemą, otolitus ir vestibulinį nervą. Šie struktūros yra atsakingos už informaciją apie kūno padėtį erdvėje, judesius ir pusiausvyros išlaikymą. Paveikus vestibulinį nervą, gali sutrikti šių organų funkcija, sukeliant įvairius simptomus, susijusius su pusiausvyra ir orientacija.

Ligos aprašymas

Vestibulinis neuronitas yra ūminė liga, kurią sukelia uždegimas vestibulinio nervo. Ši liga dažnai pasireiškia staiga ir gali sukelti stiprų galvos svaigimą, pusiausvyros sutrikimus ir kitus simptomus. Vestibulinis neuronitas yra svarbus, nes jis gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, ypač kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, vaikščiojant, dirbant ar vairuojant. Liga dažnai klaidingai diagnozuojama kaip kitos pusiausvyros problemos, todėl svarbu ją atpažinti ir tinkamai gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinė vestibulinio neuronito priežastis yra virusinė infekcija, dažniausiai sukeliama herpes simplex viruso. Taip pat galimi kiti virusai, tokie kaip gripas ar Epstein-Barr virusas. Uždegimas gali būti sukeltas ir po peršalimo ar gripo. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji stebima jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiems žmonėms.

Rizikos faktoriai

Virusinės infekcijos: Anksčiau patirtos virusinės infekcijos, tokios kaip gripas, gali padidinti riziką susirgti vestibuliniu neuronitu.
Stresas: Didelis stresas organizmui gali prisidėti prie imuninės sistemos silpnėjimo, kas gali padidinti riziką užsikrėsti virusais.
Amžius: Nors liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ji dažniau diagnozuojama jauniems suaugusiems.

Simptomai

Pagrindiniai simptomai apima stiprų galvos svaigimą, kuris gali būti lydimas pykinimo ir vėmimo. Taip pat gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimai, nesugebėjimas orientuotis erdvėje, bei staigūs judesių sutrikimai. Simptomai gali būti nuo lengvo diskomforto iki sunkių atvejų, kai žmogus negali savarankiškai judėti.

Diagnostika

Vestibulinio neuronito diagnostika apima klinikinį tyrimą, kurio metu vertinama paciento simptomatika, istorija ir fizinis ištyrimas. Dažnai naudojami specialūs testai, tokie kaip Rombergo testas, kuris nustato pusiausvyros sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami audiologiniai tyrimai ir galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, kad būtų pašalintos kitos galimos ligos.

Gydymas

Vestibulinio neuronito gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima vaistus, tokius kaip antihistamininiai preparatai, kurie padeda sumažinti galvos svaigimą ir pykinimą. Taip pat gali būti skiriami steroidai, siekiant sumažinti uždegimą. Nemedicininiai sprendimai apima fizioterapiją, kuri padeda atkurti pusiausvyros jausmą ir koordinaciją. Naujausios terapijos galimybės gali apimti vestibulinę reabilitaciją, kuri yra pritaikyta individualiai pagal paciento poreikius ir simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Komentarai

2023-01-25 | Justina

Mano istorija. Man yra 26 eri metai. Vertigo buvo diagnozuotas 24erių. Viskas įvyko labai netikėtai. Darbe patyriau didelį stresą kas ir išprovokavo kitą rytą šį sindromą. Galva sukdavosi dar miegant ir nuo to pabusdavau. O pabudus matydavau kad vaizdas sukasi. Kol viskas sukasi pats jautiesi lyg transe kažkokiam nes nebegali savęs valdyti ir tiesiog galvoji kad mirsi. Nes sukimasis nesibaigia ir tau atrodo kad visko eigoje gal ir nebegyvensi. Dažniausiai pasikartodavo naktį arba ryte. Kaskart tam atsitikus vaikinas veždavo į priimamajį. Susitikus su gydytoju ir jam paguldžius mane staiga nieko nevykdavo, spaudimas normalus, sakydavo kad man panikos ataka. Išrašydavo mygdomuosius kas man ir padėdavo. Paskui taip dažnai tenais lankiausi kad jau pasakė jog tai yra nenormalu ir turiu eiti pas šeimos gydytoja. Vieną dieną nuėjus pas šeimos gydytoją mane nukreipė pas neurologą, nieko neradus nusiuntė į kliniką kur specialiai tiria viską kas su ausimis susiję ir tenais nustatė Vertigo. Paskyrė gydymą ir sakė kad nors ir sindromas ilgainiui nesijaus, vieną dieną jis vėl užklups. Tai reiškia kad reikia susitaikyti su tuo kad turėsiu jį visą gyvenimą. Pripažinsiu kad nėra lengva su tuo gyventi nes visdar reikia pažinti kada tą sindromą išprovokuoji. Tarkim mano atveju kofeinas dažnai jį išprovojuoja. Atrakcionų parkus galiu pamiršti. Negaliu per daug kratyti galvos, pora kart stipriau pakračius iškart jaučiasi spazmai/gumulas galvoje,t.y pirmieji mano simptomai prieš atsirandant vertigo. Kelionės lėktuvu man yra tiesiog tiksinti bomba. Esu po rytinio sindromo net tą pačią dieną nėjus į darbą nes tiesiog išsunkta buvau…Neslėpsiu kad pirmą kart atsiradus sindromui galvojau jog man yra auglys galvoje. Tiesiog tu žmogus esi tokiam šoke ir nesupranti kas su tavim vyksta ko pasekoje prisigalvoji blogiausių scenarijų. Noriu labai palaikyti savo likimo ištiktus žmones ir užjaučiu tuos kurie turi blogesnius simptomus. Būtinai eikite pas gydytoją. Vien jau nustatyta diagnozė gali jums psichologiškai palengvinti gyvenimą. Kadangi nežinodami daug ko prisigalvojame ir stresuojame… o stresas gali būti tas kuris išprovokuos vis daugiau sindromą

2022-08-04 | Meilutė

Laba diena. Vasario 18d. turėjau tokį, kaip priepuolį: siaubingai svaigo galva, vėmiau, pakilo kraujospūdis iki 176.Viskas atsitiko staiga. Patekau į ligoninę. Nepaėjau.Nustatė, kad yra pusiausvyros nervo uždegimas. Nuo tos dienos pusiausvyra ir yra nestabili, akys bijo ryškios šviesos (akis tikrino, sakė viskas joms yra gerai), ūžia ausyse, spaudžia galvą kaktos srityje. Darė galvos magnetinį rezonansą, sakė, kad viska yra gerai.Geriu kraujagysles plečiančius vaistus, atlieku pratimus. Ar man , kada nors tai praeis? Ką dar reikėtų daryti?

2022-05-26 | Gediminas

Susirgau šia liga, netikėtai prasidėjo baisus vaizdo sukimasis į kairę pusę ir stiprus pykinimas,2 val vėmiau,kai atvyko greitoji pagalba kūno temperatūra buvo 35С, išsekimas.Ligoninėje po įvairių tyrimų nustatė vestibulinio nervo virusinę infekciją. Gavau tinkamus vaistus: Postafen 25mg, Prednisolon 25mg, Nexium 20mg, nuo pykinimo Metoclopramide 10mg, nurimo simptomai po3 dienų savarankiškai nuėjau į tualetą,po 5 dienų išleido iš ligoninės.Tai nutiko man dirbant Norvegijoje. Jau kelinta diena mokausi vaikščioti :)

2021-09-26 | irena

Spengia ausys jau 5 m.,osi liga siemet kartojasi antra karta. Kokius vaistus naudoti ir is kur ismokti pratimus. Nuosirdus aciu.

2021-09-10 | Vida

rašote, kad "Efektyvi yra kuo anksčiau pradėta vestibulinė fizinė reabilitacija bei sportas (ypač su kamuoliu)." - kur galima gauti pratimų komplekso aprašymą ?

2019-11-14 | Nijolė Arlauskienė

O kokie fiziniai pratimai atliekami? Ačiū!

2018-11-29 | Vidimanta

esu taip pat liga vestibulines , vel men vel men ,,,,, oi man tikriau nepatinka , noriu greiciau sveika , guliu lova 4 dienu , labai noriu iseinu i miesta, bet svaigstu. prasau pasakykite kaip isgerti vaistu per 30 minuciu geriau , nepatinka ilgai vestibulines, :(:(:(:(:(: , esu kurcia

2018-07-08 | Vidimanta

2018 m staiga svaigstu balandžio 16 d man jaučiau blogai aukštas spaudima. 4 dienu. Vel svaigstu galva gegužes 9 d . Vel birželio 9d , Vel svaigstu galva liga Vestibulinis sindromas" Išgeriau vaistu

2015-10-04 | Laima Janulytė

Kiek kartų per dieną reikia kartoti vestibulinės fizinės reabilitacijos pratimus. Mėnesį ar daugiau, gal metus ar visą likusį gyvenimą daryti pratimus. Man 57 m. Spengia daugiau vienoje ausyje, užeina, kad dvi savaites spengia daugiau ,lyg judant jaučiu nestabilumą, lyg galvos svaigimą.