Vienišumas ir apleistumas

Anatomija

Vienišumas ir apleistumas nėra tradicinė liga, tačiau jis gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus psichologinei ir fiziologinei būklei. Ši būklė dažnai veikia nervų sistemą, emocinę sveikatą ir netgi imuninę sistemą. Poveikis gali pasireikšti per streso hormonų, tokių kaip kortizolis, išsiskyrimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, o taip pat ir virškinimo organams. Ilgalaikis vienišumo ir apleistumo jausmas gali sukelti depresiją ir nerimą, kurie yra susiję su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocinį apdorojimą.

Ligos aprašymas

Vienišumas ir apleistumas apibūdinami kaip psichologinė būsena, kurioje asmuo jaučiasi izoliuotas ir nemylimas. Tai gali sukelti įvairių psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ir netgi savižudiškos mintys. Ši būklė gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Vienišumo jausmas gali atsirasti net ir tada, kai aplink yra žmonių, todėl jis yra ypač sudėtingas ir pavojingas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek asmens gyvenimui, tiek visuomenės sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės vienišumo ir apleistumo priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti socialinės izoliacijos patirtys, pavyzdžiui, po skyrybų, artimųjų netekimo ar persikėlimo į naują vietą. Taip pat gali turėti įtakos psichologinės ligos, tokios kaip depresija ar nerimas, kurios trukdo asmeniui užmegzti socialinius ryšius. Kiti veiksniai, tokie kaip technologijų naudojimas, gali padidinti socialinę izoliaciją, nes žmonės vis dažniau bendrauja per ekranus, o ne asmeniškai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia vienišumą dėl socialinės izoliacijos.
• Socialinė padėtis – asmenys, neturintys artimų ryšių ar palaikančių bendruomenių, yra labiau linkę jausti vienišumą.
• Psichologinės ligos – depresija ir nerimas gali sustiprinti vienišumo jausmus.
• Technologijų naudojimas – per didelis laiko praleidimas virtualioje erdvėje gali sumažinti realius socialinius kontaktus.

Simptomai

• Vienatvės jausmas – nuolatinis jausmas, kad niekas nesupranta ar nepriima.
• Emocinė izoliacija – noras bendrauti su kitais, tačiau nesugebėjimas tai padaryti.
• Fiziniai simptomai – gali pasireikšti galvos skausmai, nuovargis, miego sutrikimai.
• Depresijos simptomai – liūdesys, apatija, interesų praradimas.

Diagnostika

Vienišumo ir apleistumo diagnozė dažnai remiasi psichologiniais vertinimais ir pokalbiais su specialistais. Psichologai ir psichiatrai gali naudoti standartizuotus klausimynus, kad įvertintų asmens emocinę būklę ir socialinius ryšius. Taip pat gali būti atliekami fiziniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas sveikatos problemas, kurios gali prisidėti prie vienišumo jausmo.

Gydymas

Vienišumo ir apleistumo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmenims įveikti neigiamas mintis ir jausmus bei pagerinti socialinius įgūdžius. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, gali būti skiriami, jei asmuo patiria sunkią depresiją. Be to, socialinė parama, savipagalbos grupės ir bendruomeninės veiklos gali padėti žmonėms atkurti ryšius su kitais ir sumažinti vienišumo jausmą. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima internetines platformas, kurios teikia psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu, leidžiančias žmonėms bendrauti ir gauti pagalbą iš patogios vietos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas