Virusinė hemoraginė karštligė, nepatikslinta

Anatomija

Virusinė hemoraginė karštligė, nepatikslinta, yra liga, kuri paveikia žmogaus organizmą, ypač kraujotakos sistemą, kepenis ir imuninę sistemą. Virusai, sukeliantys šią ligą, gali sukelti kraujagyslių pralaidumą, ko pasekoje atsiranda kraujavimas ir skysčių praradimas. Pagrindiniai organai, kurie yra paveikti, yra kepenys, nes jie atlieka detoksikacijos funkciją, ir inkstai, kurie yra atsakingi už skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Dėl virusinės infekcijos gali būti pažeista ir imuninė sistema, todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas kitoms infekcijoms.

Ligos aprašymas

Virusinė hemoraginė karštligė, nepatikslinta, yra grupė virusinių infekcijų, kurios pasižymi hemoraginėmis apraiškomis ir gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Ši liga yra svarbi dėl jos potencialo sukelti epidemijas, ypač tropinėse ir subtropinėse šalyse. Liga gali sukelti didelį mirtingumą, ypač tarp žmonių, kurie neturi prieigos prie tinkamos medicininės priežiūros. Be to, virusinė hemoraginė karštligė gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, įskaitant lėtines ligas ir psichologinius sutrikimus.

Ligos priežastis

Pagrindinės virusinės hemoraginės karštligės, nepatikslintos, priežastys yra virusai, priklausantys įvairioms šeimoms, tokioms kaip flavivirusai ir arenavirusai. Šie virusai dažniausiai plinta per vabzdžių įkandimus, pavyzdžiui, uodų ar erkių, arba per kontaktą su užkrėsta medžiaga, pavyzdžiui, krauju ar kūno skysčiais. Rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie ligos vystymosi, apima gyvenimą ar darbą teritorijose, kuriose yra virusų, netinkamą asmens higieną ir netinkamą sveikatos priežiūrą.

Rizikos faktoriai

• Gyvenimas ar darbas tropinėse ar subtropinėse vietovėse, kuriose virusas yra endemiškas.
• Kontaktas su užkrėstais asmenimis ar gyvūnais, pavyzdžiui, per kraują ar kūno skysčius.
• Silpna imuninė sistema, kuri gali būti susijusi su kitomis ligomis arba netinkama mityba.
• Nepakankama asmens higiena ir sanitarinės sąlygos, kurios gali padidinti infekcijos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti karščiavimą, raumenų ir sąnarių skausmus, galvos skausmą, nuovargį, taip pat virškinimo trakto sutrikimus, tokius kaip vėmimas ir viduriavimas. Sunki ligos forma gali sukelti kraujavimą iš nosies, dantenų, vidaus organų, o taip pat ir hemoraginį šoką, kuris gali būti mirtinas.

Diagnostika

Virusinės hemoraginės karštligės diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir epidemiologine istorija. Tyrimai, kurie gali būti naudojami, apima serologinius testus, kurie nustato specifinius antikūnus, ir molekulinius testus, kurie identifikuoja viruso DNR ar RNR. Kartais taip pat atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti kraujo krešėjimo rodiklius ir organų funkciją.

Gydymas

Virusinės hemoraginės karštligės gydymas daugiausia yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo šiai ligai nėra. Gydymas gali apimti skysčių infuziją, kad būtų išvengta dehidratacijos, ir kraujo perpylimą sunkių atvejų metu. Taip pat svarbu stebėti ir gydyti bet kokius antrinius infekcijas. Naujų terapijų tyrimai šiuo metu vykdomi, įskaitant vakcinų kūrimą ir imunoterapiją, siekiant pagerinti gydymo galimybes ir sumažinti ligos mirtingumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas