Virusinė pneumonija, neklasifikuojama kitur

Anatomija

Virusinė pneumonija, neklasifikuojama kitur, yra liga, kuri tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą, ypač plaučius. Plaučiai yra pagrindiniai organai, atsakingi už deguonies mainus, ir jų struktūra apima alveoles, bronchus bei bronchus. Virusai, sukeliantys šią pneumoniją, dažnai pažeidžia alveoles, sukeldami uždegimą ir skysčių kaupimąsi, kuris apsunkina kvėpavimą. Dėl šios ligos gali būti paveikti ir kiti organai, pavyzdžiui, širdis, nes ji turi prisitaikyti prie sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje.

Ligos aprašymas

Virusinė pneumonija, neklasifikuojama kitur, yra plaučių uždegimas, kurį sukelia virusai, tokie kaip gripo virusas, respiratorinis sincitinis virusas (RSV) ar koronavirusai. Liga gali būti lengva, tačiau kai kuriais atvejais ji gali sukelti sunkių komplikacijų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su silpna imunine sistema. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti didelį mirtingumą ir hospitalizaciją, ypač pandemijų metu, kai virusai plinta sparčiau.

Ligos priežastis

Virusinės pneumonijos priežastys dažniausiai yra susijusios su virusų infekcijomis. Dažniausiai pasitaikantys virusai yra gripo virusas, adenovirusas, paragripo virusas, RSV ir SARS-CoV-2. Šie virusai gali būti perduodami iš žmogaus į žmogų per oro lašelius, kontaktuojant su užkrėstomis paviršiais arba tiesiogiai bendraujant su užsikrėtusiu asmeniu. Rizikos veiksniai, tokie kaip silpna imunine sistema, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir rūkymas, gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Vyresnis amžius – vyresni žmonės dažniau serga sunkia pneumonija dėl silpnesnės imuninės sistemos.
• Imunodeficitas – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, pvz., sergantieji ŽIV/AIDS ar gydomi chemoterapija, yra labiau linkę į virusinę pneumoniją.
• Lėtinės ligos – tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir širdies ligos gali padidinti ligos riziką.
• Rūkymas – rūkaliai turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo takų infekcijomis, įskaitant virusinę pneumoniją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima kosulį, kuris gali būti sausas arba drėgnas, karščiavimą, šaltkrėtį, nuovargį, raumenų skausmus ir dusulį. Kai kurie pacientai gali patirti krūtinės skausmą kvėpuojant. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti sunkus dusulys, cianozė (mėlyna odos spalva) ir sąmonės sutrikimai.

Diagnostika

Virusinės pneumonijos diagnozė dažniausiai prasideda nuo klinikinio paciento įvertinimo, įskaitant anamnezės rinkimą ir fizinį ištyrimą. Gydytojai gali paskirti krūtinės rentgeno nuotrauką, kad įvertintų plaučių būklę, ir laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai ar skreplių analizė, siekiant nustatyti virusinę infekciją. Taip pat gali būti naudojami greitieji antigenų ar PCR testai, kurie padeda identifikuoti specifinius virusus.

Gydymas

Virusinės pneumonijos gydymas dažniausiai yra simptominis, kad būtų palengvinti simptomai. Gydytojai gali skirti vaistus, tokius kaip analgetikai ir antipiretiniai vaistai, kad sumažintų karščiavimą ir skausmą. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o pacientams, turintiems sunkių simptomų, gali būti taikoma deguonies terapija. Nors antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusus, kai kurie antivirusiniai vaistai gali būti skiriami, jei liga yra sukelta specifinių virusų, pvz., gripo. Taip pat svarbu pabrėžti prevencijos priemones, tokias kaip vakcinacija nuo gripo ir kitų virusų, kad būtų sumažinta infekcijų rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas