Virusinis meningitas

Anatomija

Virusinis meningitas yra liga, kuri paveikia smegenis ir nugaros smegenis, konkrečiau – meninges, tai yra membranas, kurios apgaubia ir saugo centrinę nervų sistemą. Meninges sudaro trys sluoksniai: dura mater, arachnoid mater ir pia mater. Šios membranos yra atsakingos už apsaugą ir skysčių apykaitą, o uždegimas, kurį sukelia virusai, gali sukelti rimtų neurologinių pasekmių. Paveiktos struktūros, tokios kaip smegenys ir nugaros smegenys, gali sukelti įvairius neurologinius simptomus, priklausomai nuo uždegimo sunkumo ir vietos.

Ligos aprašymas

Virusinis meningitas yra uždegiminė liga, kurią sukelia virusinė infekcija. Skirtingai nuo bakterinio meningito, kuris yra daug sunkesnis ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, virusinis meningitas dažniausiai yra lengvesnės formos ir gali praeiti be specialaus gydymo. Ši liga yra svarbi dėl to, kad ji gali sukelti neurologines komplikacijas, nors daugeliu atvejų prognozė yra palanki. Virusinis meningitas dažniausiai pasireiškia vasaros ir rudens laikotarpiu, o jo plitimas gali būti susijęs su virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip enterovirusai, herpes simplex virusas ir kt.

Ligos priežastis

Pagrindinės virusinio meningito priežastys apima įvairių tipų virusus. Dažniausiai pasitaikantys virusai yra enterovirusai, kurie gali būti perduodami per užterštą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginiu kontaktu su užkrėstais asmenimis. Kiti virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, citomegalo virusas, ar net gripo virusas, taip pat gali sukelti meningitą. Virusai patenka į organizmą ir gali sukelti uždegiminę reakciją meningėse, o tai sukelia simptomus. Rizikos veiksniai gali apimti silpnėjusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, asmenims, sergantiems ŽIV ar kitomis imuninėmis ligomis.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – asmenys, turintys imuninės sistemos sutrikimų, yra labiau linkę į virusinį meningitą.
• Vaikų amžius – mažesni vaikai yra labiau pažeidžiami dėl neišsivysčiusios imuninės sistemos.
• Sezoniniai veiksniai – virusinis meningitas dažniausiai pasireiškia vasarą ir rudenį, kai padidėja enterovirusų plitimas.
• Gyvenimo sąlygos – asmenys, gyvenantys perpildytose ar nešvariose sąlygose, yra labiau pažeidžiami užsikrėsti virusais.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima galvos skausmą, karščiavimą, kaklo sustingimą, šviesos jautrumą ir pykinimą. Šie simptomai gali pasireikšti staiga ir intensyviai. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir neurologiniai simptomai, tokie kaip sumišimas, traukuliai ar net sąmonės praradimas. Simptomų sunkumas gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos ir uždegimo laipsnio.

Diagnostika

Virusinio meningito diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį ištyrimą ir laboratorinius tyrimus. Vienas iš pagrindinių diagnostinių metodų yra stuburo punkcija, kurios metu imamas smegenų skystis. Šis skystis analizuojamas dėl uždegimo požymių, virusų ir kitų patogenų. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti virusinės infekcijos buvimą. Be to, vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant įvertinti galimus smegenų pažeidimus.

Gydymas

Virusinio meningito gydymas dažniausiai yra simptominis. Gydytojai gali skirti skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis, siekiant palengvinti galvos skausmą ir karščiavimą. Sunkiais atvejais, kai pasireiškia neurologiniai simptomai, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir poilsį. Nors dauguma pacientų pasveiksta per kelias savaites, kai kuriais atvejais gali prireikti ilgalaikio stebėjimo ir reabilitacijos, kad būtų atstatytas normalus neurologinis funkcionalumas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas