Voko ptozė (nusileidimas)

Anatomija

Voko ptozė, dar vadinama vokų nusileidimu, yra būklė, kai viršutinis vokas nusileidžia žemyn ir uždengia dalį arba visą akies obuolį. Ši liga susijusi su akių struktūra ir raumenimis, kurie kontroliuoja vokų judėjimą. Pagrindinis raumuo, atsakingas už viršutinio voko pakėlimą, yra m. levator palpebrae superioris. Šis raumuo yra inervuojamas okulomotoriniu nervu (III nervu). Voko ptozė gali būti tiek įgimta, tiek įgyta, ir gali paveikti vieną arba abu vokus, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.

Ligos aprašymas

Voko ptozė yra liga, kuri gali turėti įvairių priežasčių ir pasireikšti skirtingais simptomais. Ji gali būti susijusi su neurologiniais sutrikimais, raumenų ligomis arba mechaniniais pažeidimais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti regėjimą, estetinę išvaizdą ir bendrą gyvenimo kokybę. Be to, voko ptozė gali sukelti diskomfortą ir akių nuovargį, todėl svarbu ją diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Voko ptozės priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip myasthenia gravis, kur raumenų silpnumas gali sukelti ptozę.
• Raumenų ligos, tokios kaip oculopharyngeal distrofija, kurios veikia raumenis, atsakingus už vokų judėjimą.
• Traumos ar chirurginės procedūros, kurios gali pažeisti vokų raumenis arba nervus.
• Senėjimas, kai raumenų tonusas silpnėja ir oda praranda elastingumą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su voko ptoze dėl natūralių senėjimo procesų.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su vokų ptoze gali padidinti riziką.
• Autoimuniniai sutrikimai – tokie kaip myasthenia gravis, kurie gali paveikti raumenų funkciją.
• Traumos – fizinės traumos, ypač aplink akių sritį, gali sukelti ptozę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima viršutinio voko nusileidimą, kuris gali būti lengvas arba sunkus.
• Regėjimo sutrikimai, kai vokas uždengia akies obuolį ir trukdo matyti.
• Akių nuovargis ir diskomfortas, ypač ilgai dirbant ar žiūrint į ekraną.
• Galvos skausmai, atsirandantys dėl raumenų įtampos, stengiantis pakelti voką.

Diagnostika

Voko ptozės diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti akies tyrimą, kad įvertintų voko padėtį ir jo funkciją. Papildomi tyrimai gali apimti neurologinius testus, kad būtų patikrinta nervų funkcija, bei kraujo tyrimus, kurie padėtų diagnozuoti galimas autoimunines ligas. Kartais gali prireikti vaizdavimo tyrimų, tokių kaip MRT arba KT, siekiant išsiaiškinti galimus anatominius pokyčius.

Gydymas

Voko ptozės gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jei ptozę sukelia raumenų silpnumas, gali būti taikoma medikamentinė terapija, pvz., kortikosteroidai ar imunosupresantai. Chirurgija gali būti rekomenduojama sunkiems atvejams, siekiant pakelti voką ir atstatyti normalų jo funkcionalumą. Be to, gali būti taikoma fizioterapija, siekiant sustiprinti raumenis, atsakingus už vokų judėjimą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip botulino toksino injekcijos, taip pat gali būti svarstomos kaip laikinas sprendimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas