Vyrauja obsesinės mintys ar apmąstymai

Anatomija

Vyraujančios obsesinės mintys arba apmąstymai yra psichinis sutrikimas, kuris tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenų sritis, susijusias su emocijomis, mąstymu ir elgesiu. Pagrindinės smegenų dalys, kurios yra paveiktos, yra priekinė žievė, baziniai ganglijai ir amygdala. Priekinė žievė yra atsakinga už sprendimų priėmimą ir impulsų kontrolę, o baziniai ganglijai dalyvauja motorinių funkcijų ir mokymosi procesuose. Amygdala, atsakinga už emocinį reagavimą, gali sukelti nerimo ir baimės jausmus, kurie dažnai lydi obsesines mintis.

Ligos aprašymas

Vyraujančios obsesinės mintys arba apmąstymai (dar žinomos kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas) yra psichinė liga, kuriai būdingi nuolatiniai, įkyri mąstymo procesai, sukeliantys didelį nerimą ir diskomfortą. Žmonės, kenčiantys nuo šios ligos, dažnai patiria nepageidaujamų minčių, kurios verčia juos atlikti tam tikras kompulsijas, kad sumažintų nerimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali labai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir bendrą psichologinę gerovę.

Ligos priežastis

Vyraujančių obsesinių minčių priežastys gali būti sudėtingos. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, smegenų chemijos pokyčius, psichologinius faktorius ir aplinkos poveikį. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys šeimos narių, sergančių šiuo sutrikimu, yra labiau linkę susidurti su panašiomis problemomis. Be to, smegenų neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, disbalansas gali prisidėti prie ligos vystymosi. Stresas ir trauminės patirtys taip pat gali būti rizikos veiksniai.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija, susijusi su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, gali padidinti riziką.
• Psichologiniai veiksniai – asmenys su nerimo sutrikimais gali būti labiau linkę į obsesines mintis.
• Aplinkos veiksniai – stresinės situacijos, traumos ar netikėtos gyvenimo permainos gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatines, įkyrias mintis, kurios sukelia nerimą, pavyzdžiui, baimę dėl užteršimo ar pakenkimo kitiems.
• Kompulsinės elgsenos, tokios kaip nuolatinis rankų plovimas, daiktų tikrinimas ar skaičiavimas, siekiant sumažinti nerimą.
• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti valdomi, iki sunkių, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui ir socialiniams santykiams.

Diagnostika

Vyraujančių obsesinių minčių diagnozė yra atliekama remiantis klinikiniais vertinimais ir psichologiniais testais. Psichiatras ar psichologas atlieka išsamų pokalbį su pacientu, siekdamas suprasti jų simptomus, mintis ir elgseną. Be to, gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, padedantys įvertinti obsesinių minčių ir kompulsijų dažnumą bei intensyvumą.

Gydymas

Vyraujančių obsesinių minčių gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), dažnai yra efektyvi, padedanti pacientams suprasti ir valdyti savo mintis. Vaistai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), taip pat gali būti skiriami siekiant sumažinti simptomus. Neseniai pasirodžiusios terapijos, pavyzdžiui, eksperimentiniai gydymo metodai, tokie kaip neurofeedback arba smegenų stimuliacija, taip pat gali turėti potencialą gydant šią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas