Vyro lytinių organų gerybiniai navikai

Ligos aprašymas
Gydytojai
Straipsniai

Anatomija

Vyro lytinių organų gerybiniai navikai dažniausiai paveikia prostatos, sėklidžių ir varpos sritis. Prostatos liauka, esanti po šlapimo pūslės, yra atsakinga už spermatozoidų skysčio gamybą. Sėklidės gamina spermatozoidus ir testosteroną, o varpa yra organas, per kurį vyksta šlapinimasis ir lytinis aktas. Gerybiniai navikai šiose srityse gali sukelti fizinius ir funkcinis pokyčius, paveikdami vyrų reprodukcinę sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Ligos aprašymas

Vyro lytinių organų gerybiniai navikai yra ne piktybiniai augliai, kurie gali atsirasti prostatoje, sėklidėse ar varpoje. Nors jie nėra vėžiniai, šie navikai gali sukelti simptomus, kurie neigiamai veikia vyrų sveikatą. Dėl šios priežasties svarbu juos stebėti ir, jei reikia, gydyti. Gerybiniai navikai gali sukelti šlapinimosi sutrikimus, skausmą ar diskomfortą, ir kai kuriais atvejais gali būti reikalaujama chirurginės intervencijos.

Ligos priežastis

Gerybinių navikų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač testosterono lygio svyravimai, gali turėti įtakos. Taip pat gali pasireikšti genetiškai paveldimos tendencijos, kurios didina riziką susirgti šiais navikais. Kiti veiksniai, tokie kaip amžius, gyvenimo būdas ir mityba, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

  • Amžius – vyresni nei 50 metų vyrai turi didesnę riziką susirgti gerybiniais navikais.
  • Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezėje esantys gerybiniai navikai gali didinti riziką.
  • Hormoniniai sutrikimai – testosterono lygio svyravimai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
  • Gyvenimo būdas – nesveika mityba, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka gali didinti riziką.

Simptomai

  • Šlapinimosi sutrikimai, tokie kaip dažnas šlapinimasis ar skausmas šlapinantis.
  • Skausmas apatinėje pilvo dalyje arba kirkšnyje.
  • Diskomfortas lytinio akto metu.
  • Patinimas ar kiti pokyčiai varpos ar sėklidžių srityje.

Diagnostika

Gerybinių navikų diagnozė dažniausiai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą, kraujo tyrimus (pvz., PSA lygio nustatymui) ir, jei reikia, biopsiją, kad būtų patvirtinta diagnozė. Šie tyrimai padeda įvertinti naviko pobūdį ir nustatyti, ar jis yra gerybinis.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo ir simptomų sunkumo. Lengvi atvejai gali reikalauti tik stebėjimo, o esant sunkiems simptomams gali prireikti chirurginės intervencijos. Taip pat gali būti taikomas hormonų terapijos gydymas, siekiant reguliuoti hormonų lygį. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip lazerinė terapija, taip pat gali būti taikomi. Svarbu konsultuotis su gydytoju dėl geriausių gydymo galimybių, atsižvelgiant į individualias paciento aplinkybes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
arteritas
bakterijos
granuliomatozė
infekcija
infekcijos
kavasaki
ligos
medikamentinis
mioma
miomos
mišria
navikai
navikas
paburkimas
sindromas
vargina
varpos
virusai
virusas
vyrams

Rašyti komentarą