Vyrų sterilumas

Anatomija

Vyrų sterilumas yra susijęs su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su sėklidėmis, epididimiais, sėklinėmis latakais ir prostatos liauka. Sėklidės yra atsakingos už spermatozoidų gamybą, o epididimiai kaupia ir brandina spermatozoidus. Sėklinės latakai transportuoja spermatozoidus į šlaplę, o prostata ir sėklinės pūslelės prisideda prie spermos sudėties. Bet koks šių organų funkcionavimo sutrikimas gali turėti įtakos vyrų vaisingumui.

Ligos aprašymas

Vyrų sterilumas apibūdinamas kaip nesugebėjimas pastoti, kai pora bando pastoti bent metus. Ši liga gali būti laikoma rimta problema, nes ji gali paveikti vyrų psichologinę būklę, santykius ir šeimos planavimą. Sterilumas gali pasireikšti tiek pirminiu, tiek antriniu būdu, kai vyras niekada neturėjo vaikų (pirminis) arba jau turėjo vaikų, bet dabar negali jų turėti (antrinis).

Ligos priežastis

Vyrų sterilumo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Hormonaliniai sutrikimai, kurie gali paveikti spermatozoidų gamybą.
• Genetiniai veiksniai, tokie kaip chromosomų anomalijos.
• Fiziniai sutrikimai, pavyzdžiui, varikocele (venų išsiplėtimas sėklidėse).
• Infekcijos, kurios gali paveikti reprodukcinę sistemą.
• Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip alkoholis, rūkymas ir nutukimas.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni vyrai dažniau susiduria su vaisingumo problemomis.
• Infekcijos – lytiniu keliu plintančios ligos gali paveikti spermatozoidų gamybą.
• Genetiniai sutrikimai – paveldimos ligos gali turėti įtakos vaisingumui.
• Žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas gali sumažinti spermatozoidų kokybę.
• Ekologiniai veiksniai – chemikalai, pesticidai ir kiti toksinai gali turėti neigiamą poveikį reprodukcinei sistemai.

Simptomai

• Dažnai vyrų sterilumas neturi akivaizdžių simptomų, tačiau gali būti pastebimi šie požymiai:
• Mažas spermatozoidų skaičius, kuris gali būti nustatytas per spermos analizę.
• Problemos su erekcija arba ejakuliacija.
• Testosterono trūkumo simptomai, tokie kaip sumažėjęs libido ir raumenų masės praradimas.
• Infekcijos požymiai, pavyzdžiui, skausmas ar patinimas sėklidėse.

Diagnostika

Vyrų sterilumo diagnozė apima išsamią medicininę istoriją ir fizinį tyrimą. Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai apima spermos analizę, kuri nustato spermatozoidų skaičių, judrumą ir morfologiją. Taip pat gali būti atliekami hormoniniai tyrimai, ultragarsiniai tyrimai, kad būtų įvertinti reprodukciniai organai, ir genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas chromosomų anomalijas.

Gydymas

Vyrų sterilumo gydymas priklauso nuo jo priežasčių. Medicininiai sprendimai gali apimti hormoninę terapiją, chirurgines procedūras (pvz., varikocele gydymą) arba vaistus, kurie padeda pagerinti spermatozoidų gamybą. Taip pat yra ir nemedicininių sprendimų, tokių kaip gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir alkoholio bei tabako vartojimo ribojimas. Naujovės, tokios kaip asistuojama reprodukcija, įskaitant IVF (in vitro apvaisinimą), taip pat gali būti svarbios gydymo galimybės vyrams, kurie susiduria su sunkumais pastoti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas