Vyzdžio funkcijos sutrikimai

Anatomija

Vyzdžio funkcijos sutrikimai yra susiję su akies anatomija, ypač su vyzdžiu, kuris yra apvalios formos anga akies rainelėje. Vyzdys reguliuoja šviesos kiekį, patenkantį į akį, ir yra valdomas raumenų, tokių kaip sphincter pupillae ir dilator pupillae. Šie raumenys yra kontroliuojami autonominės nervų sistemos, kuriai priklauso simpatinė ir parasimpatinė sistema. Sutrikus šių raumenų funkcijai, gali pasireikšti įvairūs vyzdžio dydžio ir reakcijos pokyčiai, kurie gali turėti įtakos regėjimo aštrumui ir akies sveikatai.

Ligos aprašymas

Vyzdžio funkcijos sutrikimai apima įvairius sutrikimus, kurie gali paveikti vyzdžio dydį, reakciją į šviesą ir akies prisitaikymą prie skirtingų apšvietimo sąlygų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali rodyti rimtesnes neurologines problemas, tokias kaip smegenų traumos, insultai ar neuropatijos. Tinkamas vyzdžio atsakas yra esminis akies funkcionalumui, todėl bet kokie pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių regėjimui ir bendrai sveikatai.

Ligos priežastis

Vyzdžio funkcijos sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir apima neurologinius sutrikimus, akies ligas, toksinius poveikius, vaistus ir sistemines ligas. Pavyzdžiui, migrena, smegenų augliai, diabetinė neuropatija ir alkoholizmas gali sukelti vyzdžio funkcijos sutrikimus. Taip pat, tam tikri vaistai, tokie kaip anticholinerginiai preparatai arba opioidai, gali paveikti vyzdžio reakciją.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria vyzdžio funkcijos sutrikimus dėl senėjimo procesų.
• Neurologinės ligos – asmenys, turintys istoriją su neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga ar Alzheimerio liga, yra labiau linkę į šiuos sutrikimus.
• Toksinai ir vaistai – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ar tam tikrų vaistų vartojimas gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti vyzdžio dydžio pokyčius – vyzdžiai gali būti per maži (miozė) arba per dideli (midriazė). Taip pat gali pasireikšti silpnas arba nebuvimas reakcijos į šviesą, neryškus matymas, galvos skausmai ir neryškus regėjimas.

Diagnostika

Vyzdžio funkcijos sutrikimams diagnozuoti atliekami įvairūs tyrimai, įskaitant akies tyrimą, neurologinį įvertinimą ir, jei reikia, vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar KT. Oftalmologas gali naudoti specialius instrumentus, kad įvertintų vyzdžio reakciją į šviesą ir jo dydį, taip pat patikrinti, ar nėra kitų akies ligų.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo sutrikimo priežasties. Jei sutrikimą sukelia vaistai, gydytojas gali rekomenduoti keisti medikamentus. Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip migrena, gali būti valdomi vaistais, kurie mažina simptomus. Be to, gali būti taikomos reabilitacijos programos, kurios padeda atstatyti regėjimo funkciją. Naujoviškos terapijos, tokios kaip neuromoduliacija, taip pat gali būti tiriamos, siekiant pagerinti vyzdžio funkciją ir regėjimo aštrumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas