Žaizdos

Anatomija

Žaizdos yra odos ar gleivinės pažeidimai, kurie gali paveikti įvairias anatomines struktūras. Žaizdos gali būti paviršinės, veikiančios tik epidermį ir dermą, arba gilios, pažeidžiančios raumenis, sausgysles ir netgi kaulus. Žaizdų vieta ir gylis lemia, kokios kūno dalys bus paveiktos, o tai gali turėti įtakos ne tik vietiniam, bet ir sisteminiam organizmo atsakui. Pavyzdžiui, gili žaizda, esanti ant galūnės, gali sukelti kraujavimą ir infekciją, kuri gali paveikti visą organizmą.

Ligos aprašymas

Žaizdos nėra liga tradicine prasme, tačiau jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jei nebus tinkamai gydomos. Žaizdos klasifikuojamos pagal jų pobūdį: ūminės, lėtinės, traumatinės ir chirurginės. Ūminės žaizdos, atsirandančios staiga, dažnai gyja greitai, tuo tarpu lėtinės žaizdos, pavyzdžiui, opų, gali trukti ilgai ir reikalauti sudėtingesnio gydymo. Svarbu suprasti, kad žaizdos gali tapti infekcijos šaltiniu, todėl jų priežiūra ir gydymas yra būtini sveikatai užtikrinti.

Ligos priežastis

Žaizdų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra traumos, tokios kaip pjūviai, nudegimai, įbrėžimai ar operacijos. Be to, žaizdos gali atsirasti dėl lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, kuriose sutrinka kraujo apytaka ir audinių gijimas. Infekcijos, alerginės reakcijos ar net vėžys taip pat gali prisidėti prie žaizdų atsiradimo. Taip pat svarbu paminėti, kad tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kraujo skiedikliai, gali didinti žaizdų atsiradimo riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su žaizdomis dėl silpnėjančio imuniteto ir lėtesnio gijimo proceso.
• Diabetas – ši liga gali sutrikdyti kraujo cirkuliaciją ir nervų funkciją, dėl ko žaizdos gyja lėčiau.
• Nutukimas – gali sukelti papildomą spaudimą audiniams, taip padidinant žaizdų riziką.
• Rūkymas – sumažina kraujo apytaką, todėl žaizdų gijimas tampa sudėtingesnis.
• Infekcijos istorija – asmenims, kurie dažnai patiria infekcijas, rizika susirgti žaizdomis taip pat yra didesnė.

Simptomai

• Pagrindiniai žaizdų simptomai apima skausmą, patinimą, paraudimą ir šilumą pažeistoje vietoje. Kai kuriais atvejais gali būti pastebimas išskyros iš žaizdos, o tai gali rodyti infekciją. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis ar nuovargis.

Diagnostika

Žaizdų diagnostika dažnai atliekama klinikiniu būdu, įvertinus žaizdos būklę ir simptomus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir užduoti klausimus apie žaizdos atsiradimo aplinkybes. Jei įtariama infekcija, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ar žaizdos išskyrų kultūros, siekiant nustatyti patogeną ir tinkamą gydymą.

Gydymas

Žaizdų gydymas priklauso nuo jų tipo ir sunkumo. Pagrindiniai gydymo metodai apima žaizdų valymą, antiseptinių medžiagų naudojimą, tvarsčių uždėjimą ir kartais chirurginę intervenciją. Lėtinėms žaizdoms gali prireikti specialių gydymo metodų, tokių kaip deguonies terapija ar ląstelių terapija. Svarbu taip pat atsižvelgti į paciento bendrą sveikatos būklę ir, jei reikia, skirti vaistus infekcijoms gydyti ar skausmui malšinti. Naujoviškos terapijos, tokios kaip biomedžiagų naudojimas, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagreitinti gijimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas